Galvos skausmas po treniruotės gali pasireikšti dėl tam tikrų fizinių pratimų, ypač tų, kurie stipriai apkrauna kaklo ir galvos sritį. Tokiais atvejais skausmas gali atsirasti net ir žmonėms, kurie sportuoja reguliariai.
Svarbu suprasti, kas dažniausiai sukelia šią būklę, ir įvertinti, kuriuos pratimus bei treniruočių įpročius reikėtų taikyti atsargiau.
Dažniausiai galvos skausmas pasireiškia po intensyvaus fizinio krūvio – bėgimo, didelių svorių kilnojimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo. Intensyviai judant suaktyvėja kraujotaka galvos srityje, o kraujagyslės išsiplečia, kad užtikrintų didesnį kraujo pritekėjimą.
Kai kuriems žmonėms šis procesas gali sukelti spaudžiantį arba pulsuojantį galvos skausmą.
Fizinio krūvio sukelti galvos skausmai paprastai skirstomi į du tipus. Vieni pasireiškia treniruotės metu arba iš karto po jos ir dažniausiai praeina savaime. Tokie skausmai dažniausiai nėra susiję su rimtomis ligomis.
Kitas tipas pasitaiko rečiau ir gali būti susijęs su sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ar kraujagyslių ligomis. Tokiais atvejais reikalingas didesnis dėmesys ir medicininis įvertinimas.
Vienas svarbiausių veiksnių – skysčių trūkumas. Sportuojant organizmas netenka daug vandens, ypač per intensyvias arba ilgas treniruotes. Jei skysčių atsargos laiku neatkuriamos, gali išsivystyti dehidratacija.
Dehidratacija neretai pati savaime sukelia galvos skausmą ir gali sustiprinti jau esamą jautrumą skysčių balansui organizme.
Dažniau galvos skausmus po treniruotės sukelia intensyvus bėgimas ar ilgesnių distancijų įveikimas. Riziką taip pat didina didelių svorių kilnojimas, ypač kai pratimai atliekami netaisyklinga technika.
Prie skausmo atsiradimo gali prisidėti ir intensyvus važiavimas dviračiu (ypač kalvotose vietovėse), taip pat plaukimas, kai ilgą laiką išlaikoma įtempta kaklo bei galvos padėtis.
Šių veiklų metu neretai pakyla arterinis kraujospūdis, įsitempia kaklo ir pečių raumenys, o kvėpavimas tampa paviršutiniškas. Šių veiksnių derinys gali išprovokuoti stiprų, kartais pulsuojantį galvos skausmą.
Galvos skausmų po fizinio krūvio dažnai galima išvengti taikant paprastas prevencines priemones. Svarbu gerti pakankamai skysčių prieš treniruotę, jos metu ir po jos, ypač sportuojant karštomis dienomis.
Taip pat rekomenduojama prieš intensyvesnį krūvį atlikti apšilimą – jis padeda raumenims ir kraujotakos sistemai sklandžiau prisitaikyti prie didesnio fizinio krūvio.
Prieš treniruotę verta suvalgyti lengvą užkandį, kad būtų išvengta per didelio cukraus kiekio kraujyje sumažėjimo. Hipoglikemija gali sukelti ne tik silpnumą, bet ir galvos skausmą.
Svarbu įvertinti ir aplinkos sąlygas: karštis bei didesnis aukštis virš jūros lygio gali padidinti galvos skausmų po fizinio krūvio tikimybę.
Jei galvos skausmai po sporto kartojasi dažnai, yra labai stiprūs arba ilgai nepraeina, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tai padės atmesti rimtesnes priežastis ir parinkti tinkamiausią sprendimą.
Per didelis fizinis krūvis taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Organizmo perkrova dažnai pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, miego sutrikimais, dirglumu ar nuotaikų kaita.
Ilgainiui gali atsirasti raumenų skausmai, dažnėti traumos, mažėti motyvacija sportuoti, silpnėti imunitetas.
Pastebėjus šiuos požymius, svarbu sumažinti treniruočių intensyvumą ir skirti daugiau laiko poilsiui. Jei savijauta negerėja, rekomenduojama kreiptis į sveikatos specialistą ir įvertinti bendrą organizmo būklę.
