Kibernetinis saugumas yra vienas pagrindinių išmaniojo telefono naudojimo aspektų. Deja, į jį dėmesys dažniausiai atkreipiamas tik tada, kai šio prietaiso savininkas tampa kibernetinės atakos auka. Naujausi duomenys rodo, kad pavojuje ištisos eilės Android įrenginių.
Remiantis Jungtinės Karalystės patarimų pirkėjams portalo „Which?” tyrimu, 2 iš 5 aktyvių Android išmaniųjų turi rimtų saugumo spragų. Kadangi šiuo metu pasaulyje skaičiuojama 2,5 miljardo aktyviai veikiančių Android prietaisų, pasak „Which?” tyrėjų, net 1 milijardas jų potencialiai pažeidžiami.
Analizė buvo pragrįsta Android operacinės sistemos versijų statistika. „Google” nuolat tiekia saugumo atnaujimus tik Android 7 ir naujesnėms versijoms, kas reiškia, jog net 42,1% vartotojų, naudojančių senesnius išmaniuosius, negauna ir ateityje negaus vieno pagrindinių saugumo garantų. Tikslus jų skaičius šiemet viršys net 1,11 milijardo.
„Which?” į pagalbą pasikvietė „AV-Comparatives” antivirusinės programinės įrangos specialistus, kurie nustatė, kad 5 metų senumo telefonai (maždaug tokio amžiaus įrenginiuose veikia žemesnė nei Android 7 versija) labai lengvai gali būti pažeidžiami „Joker” (slapta užregistruoja jus gauti mokamas SMS žinutes) ir „Blufrag” (įvykdo asmeninių duomenų vagystę) tipų kenkėjišų programų.
„Google” teisinasi, jog atsakomybė už operacinės sistemos saugumą tenka ir įrangos gamintojui. Kompanija netgi pristatė „Project Treble” ir „Project Mainline” funkcijas, kurios leidžia gamintojams kur kas lengviau atnaujinti savo Android produktus. Deja, šios inovacijos veikia tik su naujesnėmis – Android 8,9 ir 10 – versijomis, todėl niekaip nesprendžia šiuo metu pavojuje esančių vartotojų problemos.
Keletas kibernetinio saugumo patarimų
Kadangi „Google” ir išmaniųjų telefonų gamintojai į atkapstytą problemą žvelgia pro pirštus, nusprendėme pateikti keletą bendro pobūdžio patarimų, kurie sumažins aukščiau aprašytų kenkėjiškų programų grėsmę.
Pirma rekomendacija – nesisiųsti nebūtinų ir įtartinų aplikacijų. Net ir esant „Google Play Protect” filtrui, kenkėjiškos programos sugeba jį apeiti ir pridaryti bėdų jūsų įrenginyje. Taigi, patariame nesisiųsti programėlių iš neaiškių svetainių bei atidžiai žiūrėti, ką diegiate iš „Play” parduotuvės – joje egzistuoja daugybė populiarių aplikacijų kopijų, kurios būtent ir yra sukurtos vogti asmeninius duomenis ar viena arba kita forma išvilioti jūsų pinigus.
Atsargiai spauskite nuorodas elektroniniuose laiškuose – sukčiai sugeba sukurti garsių kompanijų svetaines primenančius internetinius puslapius bei paprašę jose pasikeisti neva nulaužtą slaptažodį, sužino jūsų prisijungimo duomenis.
Jei kada nors planuojate mokėti už tam tikras paslaugas išmaniuoju telefonu, tai darykite ne su kreditine, o su mokėjimo kortele, kurios sąskaitoje yra ne daug didesnė nei mokėjimui būtina pinigų suma. Tokiu atveju, net jei sukčiai ir pasisavintų jūsų mokėjimo duomenis, liktų nieko nepešę.
