Dantų paviršius gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau po juo dažnai slypi besivystantis kariesas. Ankstyvosiose stadijose jis paprastai nesukelia ryškaus skausmo, todėl lieka nepastebėtas ir tyliai progresuoja. Vis dėlto yra keletas požymių, kurie padeda laiku atpažinti problemą ir užkirsti kelią rimtesniems dantų pažeidimams.
Kariesas dažniausiai formuojasi sunkiau pasiekiamose burnos vietose – krūminių dantų kramtomuosiuose paviršiuose ir tarpdančiuose. Čia lengvai kaupiasi apnašos ir maisto likučiai, o įprastas dantų valymas ne visada būna pakankamai efektyvus.
Ankstyvą karieso vystymąsi gali išduoti ant dantų emalio atsirandančios baltos dėmės, rodančios mineralų netekimą. Vėliau šios dėmės tamsėja ir įgauna pilką, rudą ar net juodą atspalvį. Kitas įspėjamasis ženklas – nuolat tarp dantų užstringantis maistas, galintis reikšti besiformuojančią ertmę.
Ne visais atvejais kariesą galima pamatyti plika akimi. Taip vadinamasis „nematomas“ kariesas dažniausiai vystosi tarpdančiuose ir ilgą laiką nesukelia jokių akivaizdžių pokyčių. Tokiais atvejais ypač svarbios dantų rentgeno nuotraukos, leidžiančios pastebėti pažeidimus dar ankstyvoje stadijoje. Tyrimai rodo, kad rentgenologinis ištyrimas reikšmingai padidina paslėpto karieso nustatymo tikimybę ir suteikia galimybę pradėti gydymą dar prieš susiformuojant didesnei ertmei.
Progresuojantis kariesas dažnai ima reikštis nemaloniais pojūčiais. Gali atsirasti aštrus arba maudžiantis danties skausmas, ypač valgant ar kramtant. Būdingas ir padidėjęs dantų jautrumas karštiems, šaltiems ar saldiems produktams. Kai kuriais atvejais liežuviu galima užčiuopti nelygumus, duobutes ar net mažas skylutes danties paviršiuje.
Dar iki susiformuojant kariesinei ertmei galima imtis prevencinių priemonių, padedančių sustabdyti procesą. Reguliarus dantų valymas fluoro turinčia dantų pasta, burnos skalavimo skysčių naudojimas, cukraus ir krakmolingų produktų ribojimas, vaisių sulčių vartojimo mažinimas padeda apsaugoti emalį. Ypač svarbu dantis valyti bent du kartus per dieną ir nepamiršti kruopščios tarpdančių higienos.
Jeigu kariesinė ertmė jau susiformavo, savaiminio gijimo tikėtis nebereikėtų. Pažeidimas laikui bėgant tik didėja, o kariesui išplitus už emalio ribų gali išsivystyti danties abscesas – rimta infekcija. Tokiais atvejais pasireiškia stiprus, pulsuojantis skausmas, dantenų patinimas ir paraudimas, nemalonus skonis burnoje, kartais pakyla kūno temperatūra.
Ankstyviausioje stadijoje, kai danties paviršiuje matoma tik balta dėmė, emalis dar gali atsinaujinti, pasisavindamas mineralus iš seilių ir fluoro. Tačiau kariesui progresuojant emalis susilpnėja, pradeda irti ir nebegali atsistatyti savaime. Tokiu atveju būtina kreiptis į odontologą, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų ir danties netekimo.
