Karas Ukrainoje ne tik nesibaigia, bet ir vis labiau virsta technologinių eksperimentų lauku. Naujausia informacija iš patikimų šaltinių rodo, kad Rusija mūšio lauke jau naudoja atnaujintą savo toliašaudės sparnuotosios raketos „Ch-101“ versiją.
Esminis pokytis yra tas, kad šį kartą ji aprūpinta kasetine kovine galvute. Tai žingsnis, kuris iškart sulaukė tarptautinio nerimo, ne tik dėl Ukrainos saugumo, bet ir dėl platesnės eskalacijos grėsmės visame NATO regione.
Ši raketa sukurta tiksliems smūgiams į strateginius taikinius, ji paleidžiama iš toli skraidančių bombonešių, tokių kaip „Tu-95MS“ ar „Tu-160“, o jos veikimo atstumas viršija 2 500 kilometrų. Dėl pažangių „stealth“ technologijų ir žemos skrydžio trajektorijos ją itin sunku aptikti.
Ir iki šiol, kai raketos nešė standartinę sprogstamąją ar termobarinę galvutę, ji kėlė milžinišką grėsmę. Tačiau dabar, kai įtaisyta kasetinė galvutė, padėtis tapo dar rimtesnė.
Kasetinė galvutė – kodėl tai blogiausias scenarijus civiliams?
Kasetinės kovinės galvutės veikia išsklaidydamos daugybę mažesnių sprogmenų, vadinamųjų „bombelių“. Jos padengia didelį plotą ir yra ypač veiksmingos prieš techniką, gyvąją jėgą ir silpnai saugomą infrastruktūrą.
Tačiau pavojingiausia tai, kad dalis šių sprogmenų nesuveikia iškart, jie lieka gulėti metų metus, tapdami spąstais civiliams, ypač vaikams. Būtent todėl kasetinės bombos yra uždraustos pagal 2008 metų tarptautinę konvenciją, nors nei Rusija, nei Ukraina prie jos neprisijungė.
Naujos raketos padariniai jau juntami Ukrainoje
Remiantis portalo „The War Zone“ duomenimis, išanalizuotos naujausių Ch-101 raketų nuolaužos atskleidė akivaizdžius kasetinės galvutės požymius, specialias angas, per kurias išmetami mažieji sprogmenys.
Pasak Ukrainos žvalgybos, tokios raketos buvo panaudotos atakoms prieš gyvenamuosius regionus šalies vidurio ir rytinėje dalyje. Tankiai apgyvendintose vietovėse padariniai yra tragiški, žūsta civiliai, naikinama infrastruktūra, o miestuose lieka pavojingi sprogmenys.
Karinis tikslas – apeiti priešlėktuvinę gynybą
Ekspertai pažymi, kad Rusija galėjo pasirinkti šią naujovę bandydama pralaužti vis stiprėjančią Ukrainos oro gynybą. Klasikinę raketą dar galima numušti, tačiau kai iš jos pasklinda dešimtys mažų sprogmenų, neutralizuoti visą jų debesį tampa beveik neįmanoma.
Karo metu tai reiškia ne tik didesnę tikimybę padaryti žalą taikiniui, bet ir ženkliai išauga rizika civiliams.
Žinios apie šių raketų panaudojimą jau sukėlė griežtą reakciją tarptautinėje bendruomenėje. Daugelis Vakarų šalių pasmerkė tokią Rusijos taktiką kaip karo teisės pažeidimą ir žmogaus teisių ignoravimą.
Kita vertus, pastebima, kad Ukraina taip pat naudojo kasetinę amuniciją, ją šalies pajėgoms perdavė JAV, integruojant į HIMARS sistemas. Tad kyla diskusija, ar įmanoma smerkti vieną pusę, kai kita naudojasi tuo pačiu ginklu?
Signalas NATO šalims
Tai, kad Rusija investuoja į naujų tipų ginklus, turinčius didesnį poveikį ir mažesnę aptikimo tikimybę, rodo, jog karas su Ukraina nėra laikinas išbandymas ir tai ilgalaikis projektas, kurio akiratyje gali atsidurti ir NATO.
„Ch-101“ su kasetine galvute tampa ne tik ginklu prieš Ukrainą, bet ir Kremliaus žinute Europos sostinėms: „esame pasirengę žengti dar toliau“.
Tikėtina, kad artimiausiu metu bus išvystytos ir kitokios raketų variacijos, todėl būtina stebėti situaciją atidžiai, kiekvienas naujas ginklas gali keisti karo eigą ir saugumo balansą regione.
