Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes daugelis žmonių metų metus nejaučia jokių simptomų. Vis dėlto būtent jis yra viena dažniausių infarktų ir insultų priežasčių. Britų kardiologas Olyveris Segalas atkreipia dėmesį, kad ne visada pakanka vien dietos ir fizinio aktyvumo – kraujospūdį gali kelti ir mažiau akivaizdūs, kasdienybėje pasitaikantys veiksniai. Gydytojas išskiria aštuonias klastingas priežastis, apie kurias vertėtų žinoti kiekvienam.
Daugybė žmonių net neįtaria, kad gyvena su padidėjusiu kraujospūdžiu, nors ši būklė nustatoma maždaug kas trečiam suaugusiajam. Kardiologo teigimu, todėl aukštas kraujospūdis ir vadinamas „tyliuoju žudiku“ – liga ilgai gali nepasireikšti aiškiais požymiais, kol galiausiai nesibaigia staigiu širdies priepuoliu ar insultu.
1. Lėtinis stresas
Užsitęsęs, nuolat pasikartojantis stresas verčia organizmą veikti „ant ribos“ ištisas savaites ar net mėnesius, o tai pamažu alina sveikatą. Pasak O. Segalo, nuolatinė įtampa aktyvina nervų sistemą ir skatina streso hormonų – kortizolio bei adrenalino – išsiskyrimą.
Ilgainiui tai gali lemti kraujagyslių susiaurėjimą, padažnėjusį širdies plakimą ir nuolatinį kraujospūdžio padidėjimą. Be to, lėtinis stresas siejamas su uždegiminiais procesais širdyje ir spartesniu aterosklerozinių plokštelių formavimusi arterijose.
2. Miego kokybė ir trukmė
Miegas yra itin svarbus tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai: jo metu smegenys pailsi, įtvirtinami prisiminimai, reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. Kai miego nuolat trūksta, didėja demencijos, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo bei cukrinio diabeto rizika.
Kardiologas pabrėžia, kad ypač pavojinga obstrukcinė miego apnėja – būklė, kai miego metu dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo ar užkritimo kartojasi trumpi kvėpavimo sustojimai. Tuomet naktį svyruoja deguonies kiekis kraujyje, o tai sukelia staigius kraujospūdžio šuolius ir reikšmingai padidina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
3. Per didelis kofeino vartojimas
Kofeinas daugeliui padeda susikoncentruoti ir pagerina nuotaiką, tačiau jautresniems žmonėms jis gali sukelti nemalonių reakcijų. Pasak gydytojo Segalo, kai kuriems net įprastas kavos kiekis gali lemti kraujospūdžio šuolius, todėl svarbu stebėti savijautą pavartojus kofeino.
Dažniausi padidėjusio jautrumo kofeinui požymiai – nervingumas, širdies plakimo pojūtis, nemiga, nerimas ir virškinimo sutrikimai. Pastebėjus tokius simptomus, verta mažinti kofeino kiekį arba rinktis gėrimus be kofeino.
4. Rūkymas
Pasak britų kardiologo, cigaretėse esančios cheminės medžiagos pažeidžia kraujagyslių sieneles ir padaro jas „lipnesnes“. Dėl to jose lengviau kaupiasi riebalinės sankaupos ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės.
Kai arterijos siaurėja ir kraujo tėkmė tampa ribota, didėja širdies priepuolio bei insulto rizika. Be to, nikotinas sukelia staigų kraujagyslių susiaurėjimą ir ilgainiui negrįžtamai pažeidžia jų sieneles, taip dar labiau didindamas širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
5. Hormonų pokyčiai
Menopauzės metu daugeliui moterų kraujospūdis ima svyruoti ir neretai padidėja. Tai siejama su mažėjančiu estrogeno kiekiu. Dėl šių hormoninių pokyčių kraujagyslės praranda dalį elastingumo, tampa standesnės, todėl kraujospūdis lengviau kyla.
O. Segalas pabrėžia, kad kraujospūdžio reguliacijai didelę įtaką turi ir skydliaukės ligos bei antinksčių veiklos sutrikimai. Šios liaukos gamina hormonus, dalyvaujančius kraujagyslių tonuso, širdies ritmo ir skysčių balanso reguliavime.
6. Vaistai
Kardiologas atkreipia dėmesį, kad nemažai dažnai vartojamų vaistų gali padidinti kraujospūdį – šis reiškinys vadinamas medikamentine hipertenzija.
Tokiems preparatams priskiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie vaistai nuo slogos, geriamieji kontraceptikai ir tam tikri antidepresantai. Dažnai minimi pavyzdžiai – ibuprofenas, hormoninės kontraceptinės tabletės, kai kurie kortikosteroidai.
Jeigu vartojate šiuos ar panašius vaistus ir pastebite, kad kraujospūdis ėmė kilti, būtina pasitarti su gydytoju – gali būti įmanoma parinkti kitą gydymo alternatyvą.
7. Pamaininis darbas ir cirkadinio ritmo sutrikimai
Neramus miegas, dažni naktiniai budėjimai ir pamaininis darbas daro reikšmingą žalą širdies ir kraujagyslių sistemai. Pasak O. Segalo, nuolat besikeičiantis darbo grafikas išderina kraujospūdžio reguliaciją ir didina širdies ligų riziką.
Tyrimai rodo, kad pamainomis dirbantys žmonės dažniau serga hipertenzija, nes sutrinka cirkadinis ritmas. Įprastai veikiantis „vidinis laikrodis“ naktį sumažina kraujospūdį, tačiau dirbant naktimis šis mechanizmas nebeveikia taip, kaip turėtų.
Norint sumažinti žalą, patariama kiek įmanoma laikytis pastovaus miego režimo, miegamajame užtikrinti visišką tamsą (pavyzdžiui, naudoti tankias užuolaidas ar akių kaukę), prireikus naudoti ausų kištukus ir vengti kofeino prieš miegą.
8. Socialinė izoliacija ir psichikos sveikata
Įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys vieni ir retai bendraujantys, dažniau susiduria su padidėjusiu kraujospūdžiu. Kardiologo teigimu, socialinė izoliacija gali veikti kaip nuolatinis streso veiksnys.
Vienatvė, užsitęsęs nerimas ir negydoma depresija vis dažniau pripažįstami reikšmingais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais. Jie daro įtaką tiek per elgesio pokyčius (prastesnė mityba, mažesnis fizinis aktyvumas, didesnis alkoholio ar tabako vartojimas), tiek per fiziologinius mechanizmus (padidėjęs streso hormonų lygis, silpnesnė imuninė sistema, didesnė uždegiminių procesų tikimybė).
Manoma, kad vienišumas ir nuolatinė psichologinė įtampa ne tik tiesiogiai didina kraujospūdį, bet ir prisideda prie kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, nutukimo ar susilpnėjusio imuniteto, rizikos.
