Žiemą, kai vaismedžiai stovi be lapų, ypač lengva pastebėti jų žievės pažeidimus, įtrūkimus ar ligų požymius. Būtent šiuo metu dažnai išryškėja ir gumoza – pavojinga kaulavaisių medžių būklė, kuri, nors yra natūrali augalo reakcija, gali signalizuoti apie rimtas problemas.
Patyrę sodininkai žino, kad žiema – geriausias metas apžiūrėti vaismedžius. Kai augalai be lapų, lengviau pastebėti kenkėjus, žievės įtrūkimus ir kitus pažeidimus, rodančius ligas. Kaulavaisių medžiams vienas iš būdingų, nerimą keliančių požymių yra želė pavidalo ištekėjimai ant žievės.
Ant kamieno ar šakų atsirandanti išskyra iš pradžių būna lipni ir minkšta, vėliau sukietėja. Ji paprastai būna gelsvos ar gintarinės spalvos. Ši tiršta, dervingą masę primenanti medžiaga vadinama gumoža ir yra natūrali augalo gynybinė reakcija. Pats reiškinys nėra liga, bet dažnai būna jos pasekmė.
Gumoza gali būti sukeliama ne tik įvairių infekcijų (bakterinis vėžys, rudasis puvinys, leukostomozė ir kt.), bet ir kenkėjų pažeidimų, šalčio sukeltų žievės įtrūkimų ar netaisyklingai padarytų pjūvių po genėjimo.
Dažniausiai gumoza pažeidžia šiuos kaulavaisių medžius:
- slyvas,
- vyšnias,
- trešnes,
- persikus,
- abrikosus.
Kaip atpažinti kaulavaisių medžių gumozą?
Gumozos, kad ir kokia būtų jos priežastis, jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Sunkiais atvejais ji gali visiškai nualinti ar net pražudyti medį, susilpnina jo atsparumą šalčiui ir pastebimai pablogina derėjimą. Jei norime kasmet džiaugtis gausiu derliumi iš savo sodo, būtina išmokti kuo anksčiau atpažinti gumozą.
Kaip atpažinti gumozą? Pagrindinis požymis – ant žievės, kamieno ar šakų atsirandantys tirštos, klampios, želė pavidalo medžiagos ištekėjimai medaus ar gintaro spalvos. Jie dažnai susidaro ten, kur žievė buvo pažeista: pjūvio vietose po genėjimo, lūžio vietose, įtrūkus žievei nuo šalčio ar mechaninio sužalojimo.
Gumoza dažnai lydi ir kiti simptomai: šakų džiūvimas, lapų dėmėtumas, audinių žuvimas (nekrozė). Pažeistas medis auga lėčiau, skurdžiau žydi ir dera, vaisiai būna smulkesni, deformuoti ir neretai anksti nukrenta.
Kaip išvengti ir gydyti kaulavaisių medžių gumozą?
Nuo pavojingos kaulavaisių medžiams gumozos galima apsisaugoti keliais paprastais, bet labai svarbiais būdais. Viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių – kamienų balinimas, kuris padeda apsaugoti žievę nuo didelių temperatūrų svyravimų ir mažina žievės įtrūkimų riziką.
Didelę reikšmę turi ir subalansuotas, saikingas tręšimas, pritaikytas konkrečiam augalui ir metų laikui. Pertręšti medžiai būna jautresni ligoms ir šalčiui. Taip pat labai svarbūs laiku atliekami purškimai ir taisyklingas genėjimas. Kaulavaisių medžius geriausia genėti vasarą, sausą, šiltą dieną, kai žaizdos greičiau užsitraukia.
Labai svarbu naudoti tik dezinfekuotus, švarius įrankius, kad į pjūvio vietas nebūtų perneštos ligos sukėlėjų sporos ar bakterijos.
Gumoza dažniausiai būna pastebima žiemą. Pradėti ją šalinti reikėtų iškart, nelaukiant pavasario. Rekomenduojama laikytis šių žingsnių:
- Gumozės pašalinimas. Pažeistas žievės vietas, kuriose kaupiasi derva, reikia kruopščiai išvalyti. Naudojant aštrų, švarų peilį, guma švelniai nugramdoma iki sveikų, nepažeistų audinių.
- Žaizdų apsauga. Išvalytas vietas būtina iš karto padengti sodo tepalu arba vandens pagrindo dažais, į kuriuos įmaišyta vario pagrindo fungicido (apie 20 ml preparato 1 litrui dažų). Tai apsaugo žaizdas nuo infekcijų ir šalčio.
- Genėjimas. Jei medis smarkiai pažeistas ar ištisos šakos džiūsta, jas reikia pilnai pašalinti. Pjūvio vietas taip pat būtina užtepti sodo tepalu arba fungicidu praturtintais dažais.
- Purškimas. Anksti pavasarį, dažniausiai kovą ar balandžio pradžioje, rekomenduojama atlikti profilaktinį purškimą vario preparatais, laikantis gamintojo nurodymų. Tai padeda sustabdyti ir užkirsti kelią grybinėms ir bakterinėms infekcijoms.
Gumozės pažeistas kaulavaisis medis būna susilpnėjęs, todėl ypač svarbi tolimesnė priežiūra ir stiprinimas. Verta pasirūpinti reguliariu laistymu sausros metu, dirvos mulčiavimu (kad išsaugotume drėgmę ir pagerintume dirvos struktūrą) bei tinkamu tręšimu. Tada yra didelė tikimybė, kad per kelis sezonus medis atsigaus ir vėl džiugins gausiu, kokybišku derliumi.
