Pekine rugsėjo pradžioje vyksiantis karinis paradas jau dabar kelia daug diskusijų tarptautinėje arenoje. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Europos valstybių ambasadoriai Kinijoje ketina boikotuoti renginį. Toks sprendimas siejamas su planuojamu Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimu parade.
Be to, neoficialiai skelbiama, kad šioje parodoje gali pasirodyti ir Rusijos karinės pajėgos, dalyvavusios agresijoje prieš Ukrainą, o tai dar labiau sustiprino europiečių apsisprendimą likti nuošalyje.
Pasak leidinio „South China Morning Post“, kuris remiasi keliais šaltiniais iš Europos diplomatinių atstovybių Kinijoje, ambasadoriai nusprendė nesilankyti parade būtent dėl Putino buvimo ir galimo Rusijos karių pasirodymo. Tokia pozicija rodo aiškią nuostatą nepripažinti agresoriaus veiksmų ir nelegitimizuoti jo dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose.
Tarp tų, kurie neketina pasirodyti Pekine, yra ir Europos Sąjungos ambasadorius Kinijoje Jorge Toledo. Kremlius dar birželio mėnesį patvirtino, kad Putinas lankysis Kinijoje rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje.
Oficialiai skelbiama, kad vizito metu jis ne tik dalyvaus karinėje parodoje, bet ir prisijungs prie Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo. Tokiu būdu Kremlius siekia pademonstruoti savo tarptautinius ryšius ir glaudžią draugystę su Kinijos vadovybe.
Kitų šalių lyderių dalyvavimas
Nepaisant to, kad daugelis Europos diplomatų ketina boikotuoti renginį, kai kurios valstybės patvirtino savo dalyvavimą. Tarp jų minimas Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius bei Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Tokie sprendimai rodo, kad Europos šalys ir jų vadovai nevienodai vertina šį renginį bei jo simbolinę reikšmę. Kinija karinę paradą rengia minėdama aštuoniasdešimtąsias Japonijos kapituliacijos Antrojo pasaulinio karo metu metines.
Ši data itin svarbi Pekinui, nes simbolizuoja istorinę pergalę prieš Japoniją, kuri kapituliavo tik 1945 metų rugsėjo antrąją, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Europoje buvo pasirašytas Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas. Todėl rugsėjo trečioji Kinijai yra svarbi nacionalinė atminties diena.
Kinijos karinė galia ir nauji ginklai
Parado metu per Tiananmenio aikštę žygiuos Kinijos kariuomenė, o renginyje dalyvaus ir pats šalies vadovas Si Dzinpingas. Oficialūs kariuomenės atstovai pabrėžė, kad bus demonstruojamos visos ginkluotosios pajėgos.
Be įprastos ginkluotės, renginio metu numatyta pristatyti naujausius technologinius pasiekimus, tarp kurių yra bepiločiai aparatai, naudojantys dirbtinį intelektą, povandeniniai koviniai vienetai, kibernetinės ir elektroninės pajėgos bei hipergarsiniai ginklai. Tokie pristatymai rodo aukštą technologinį Kinijos kariuomenės lygį bei jos pasirengimą būsimiems iššūkiams.
Šis renginys vyksta itin jautriu laikotarpiu, kai pasaulio bendruomenė stebi Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir vertina šalių pozicijas tarptautiniuose santykiuose. Europos diplomatų sprendimas boikotuoti paradą yra aiškus ženklas, jog jie nenori legitimizuoti agresijos simbolių ir nedalyvaus renginyje, kur jų pasirodymas galėtų būti interpretuojamas kaip netiesioginė parama Kremliui.
Kita vertus, Kinijai šis renginys yra galimybė ne tik paminėti istorinę pergalę, bet ir parodyti savo karinę jėgą bei technologinius pasiekimus visam pasauliui. Tai tampa tam tikru politiniu pareiškimu, kuriuo Pekinas siekia pabrėžti savo įtaką tarptautinėje arenoje ir stiprinti sąjungą su Maskva.
Artėjanti karinė paradas Pekine taps ne tik istorinio įvykio minėjimu, bet ir politiniu signalu. Vakarų šalių diplomatų boikotas aiškiai parodys jų poziciją dėl Rusijos veiksmų ir Putino dalyvavimo. Tuo tarpu Kinija šį renginį pasitelks kaip galimybę pademonstruoti savo galią bei sustiprinti ryšius su strateginiais partneriais. Tokia situacija dar kartą parodo, kaip tarptautinė politika ir istorinių įvykių minėjimai tampa įrankiu formuojant šiandienos geopolitinę tvarką.
