Karinės paramos tema pastaruoju metu įgauna vis didesnį svorį, ypač tada, kai kalbama apie šalis, kurios oficialiai laikosi neutralumo.
Viena tokių valstybių yra Kinija, kuri viešai pabrėžia taikos svarbą, bet tuo pačiu vis dažniau minima tarp tų, kurios netiesiogiai prisideda prie karo veiksmų Ukrainoje tęstinumo.
Pastaruoju metu vis daugėja įrodymų, kad Kinija teikia Rusijai svarbią technologinę ir medžiaginę paramą, kuri reikšmingai prisideda prie Maskvos gebėjimo tęsti karinį konfliktą.
Nors Pekinas vengia akivaizdžių karinių siuntų, tokių kaip šaudmenys ar tankai, analitikai atkreipia dėmesį į kritiškai svarbių komponentų srautą. Kinijos bendrovės tiekia dronų dalis, mikroschemas, sprogmenų gamybai reikalingą nitrauoluozę ir net šviesolaidžius, naudojamus bepilotėse sistemose.
Šios detalės, nors ir civilinės paskirties, tampa itin svarbios fronto linijoje. Tokiu būdu Kinija apeina sankcijų mechanizmus, išlaiko formalią neutralumo poziciją, bet iš esmės padeda Rusijai išlaikyti karinį pajėgumą.
Nuo pat invazijos pradžios 2022 metais Rusija tapo viena sankcijomis labiausiai apribotų pasaulio šalių – Vakarų technologijos tapo nepasiekiamos, tiekimo grandinės nutrūko, o karo pramonė susidūrė su iššūkiais.
Būtent tada į areną žengė Kinija, siūlydama pagalbą per komponentus ir pramoninę įrangą. Pasak analitikų, dar 2023 metais Kinijos parama tapo sistemiška – nuo civilinių bepilotų iki elektronikos.
Tai rodo tiek tyrimai, atlikti pagal ginklų nuolaužas Ukrainoje, tiek atviri prekybos duomenys ir net JAV sankcijos, kurios jau paveikė ne vieną Kinijos bendrovę.
Užsienio ekspertai pabrėžia, kad Kinijos siunčiama produkcija, ypač komponentai, o ne galutiniai ginklai, šiuo metu yra gyvybiškai svarbi Rusijai. Sprogmenų gamybai Kinija tiekia nitrauoluozę – esminę medžiagą artilerijos šaudmenims.
Dronams – šviesolaidžius ir kameras. O tai jau keičia karo eigą, Ukrainos fronte vis dažniau pasitelkiamos modernizuotos rusiškos bepilotės sistemos, stipriai priklausomos nuo importinių detalių.
Atsižvelgiant į šias tendencijas, Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, jog tai – pavojinga eskalacijos kryptis.
Jo teigimu, Kinija vis labiau įsitraukia į karą, padeda apeiti sankcijas, tiekia mikroschemas, net ir kai kurią ginkluotę. Jermakas priminė, kad Pekinas ne kartą yra deklaravęs paramą Ukrainos suverenitetui – bet realūs veiksmai rodo ką kita.
„Pagalba teroristams – tai ne tai, ko reikia pasauliui“, – pažymėjo jis.
Be to, buvo pasirodę pranešimų apie Kinijos „savanorius“, kovojančius Rusijos pusėje. Tiesa, nei jų tikslas, nei mastas nėra patvirtinti, tačiau tokios žinios reikalauja Pekino atsako.
Kol Kinija skelbia apie savo neutralitetą, tarptautinė bendruomenė vis dažniau klausia, ar tylėjimas nėra tapęs netiesiogine sąjungos forma?
Šiandieninė realybė parodė, kad karas Ukrainoje nebeapsiriboja tik dviem šalimis. Iš užkulisių aktyviai veikia ir kiti žaidėjai, o jų parama, net jei nepastebima iš pirmo žvilgsnio, gali lemti karo trukmę, intensyvumą ir net rezultatą. Kinijos vaidmuo čia tampa vis labiau akivaizdus.
