Pelėsis vonioje gali atsirasti greičiau, nei daugelis tikisi. Pakanka drėgmės, prastesnės ventiliacijos ir kelių dienų, kad tamsios dėmės įsigertų į plytelių siūles, silikoną ar sienų kampus.
Po karšto dušo vonios kambaryje ilgai laikosi šiluma ir garai, o tai pelėsiui – beveik idealios sąlygos. Iš pradžių matosi vos kelios smulkios dėmelės prie vonios ar po lubomis, vėliau problema ima plisti į kitas vietas, ir paprasto paviršiaus perbraukimo šluoste nebepakanka.
Pelėsiui patinka drėgni kampai ir oro judėjimo stoka: tokiomis sąlygomis jis plinta žaibiškai
Didžiausią žalą daro ne pati vandens srovė, o drėgmė, kuri vonioje užsilaiko ilgai. Drėgnos siūlės, aprasojęs veidrodis, lašeliai ant plytelių ir uždarytos durys sukuria ramų, šiltą kampą, kuriame sporos lengvai įsitvirtina. Dažnai pakanka kasdienio prausimosi be tinkamo patalpos išsausininimo, kad po kelių dienų ant silikono atsirastų tamsus apnašas.
Problema dar labiau paaštrėja, jei kur nors tyliai sunkiasi vanduo. Nesandarus maišytuvas, varvantis sifonas ar nedidelis tarpelis prie dušo kabinos lemia, kad paviršius išlieka nuolat drėgnas, net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkinga. Pelėsis ypač mėgsta vietas, kurios ilgai būna šlapios ir retai išdžiūsta iki galo.
Vien valymo neužtenka: pirmiausia reikia atimti iš pelėsio tai, ko jis labiausiai nori
Svarbiausia – sumažinti drėgmę. Gerai, kai ji laikosi apie 50 proc., tuomet sienos, siūlės ir lubos džiūsta greičiau. Po maudynių verta atidaryti langą, o jei jo nėra – įjungti ištraukiamąjį ventiliatorių ir bent trumpam palikti vonios duris praviras. Net kelios minutės gali turėti reikšmės.
Į nuotėkius būtina reaguoti iš karto, o ne po savaitės. Vanduo, nepastebimai besisunkiantis po vonia ar už skalbyklės, visą parą dirba pelėsio naudai. Taip pat padeda reguliarus siūlių ir silikono patikrinimas. Jei jos pradeda trupėti ar atšokti nuo sienos, drėgmė patenka giliau, o problema sugrįžta tarsi bumerangas.
Namų priemonė nuo pelėsio veikia puikiai: pakanka acto ir vandens
Nedideliems pelėsio židiniams dažnai pakanka paprasto acto ir šilto vandens tirpalo. Juos reikia sumaišyti santykiu vienas prie vieno, užpurkšti ant nešvarios vietos arba užtepti kempine ir palikti maždaug keliolikai minučių. Vėliau paviršių būtina gerai nušveisti sena dantų šepetėliu, nuplauti ir nusausinti. Būtent nusausinimas yra svarbiausias, nes kitaip drėgmė greitai panaikins visą efektą.
Esant įsisenėjusioms dėmėms, daugelis griebiasi sodos. Su trupučiu vandens ji virsta tiršta pasta, kurią galima įtrinti į siūles ar silikoną. Taip apnašas nuvalomas mechaniškai, o paviršius atgaivinamas nenaudojant stiprios chemijos. Vis dėlto namų metodai geriausiai padeda tuomet, kai pelėsis dar tik pradeda rastis. Jei jis įsigėrė giliai, kartais tenka keisti silikoną arba atnaujinti plytelių siūles.
Blogiausia, kai pelėsis dingsta tik trumpam: tai ženklas, kad reikia keisti kasdienius įpročius
Po kiekvieno dušo verta nubraukti vandenį nuo sienelių ir kabinos, o šlapio rankšluosčio nedžiovinti uždaroje, tvankioje vonioje. Taip pat naudinga palikti praviras duris, kad garai valandų valandas nesikauptų ant lubų ir kampuose. Pelėsis grįžta ten, kur drėgmė pasilieka per naktį ir „turi ramybę“.
Kartą per metus pravartu patikrinti sandarinimo būklę. Tai smulkmena, kurią daugelis atidėlioja, tačiau būtent dėl apleistų siūlių ir silikono pelėsis ima plisti sienomis. Kuo anksčiau pastebimos pirmosios tamsios dėmelės, tuo lengviau jas sustabdyti paprastomis priemonėmis, kol mažas pėdsakas nevirsta remontu kvepiančiu rūpesčiu.
