Kiekvienas esame girdėję, kad vaikščiojimas yra vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti savo sveikata. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ne tik žingsnių skaičiui ar nueitam atstumui, bet ir žingsnių greičiui. Naujausi duomenys rodo, kad greitesnis vaikščiojimo tempas gali turėti kur kas didesnę naudą sveikatai nei ilgi, bet lėti pasivaikščiojimai.
Vos penkiolika minučių sparčios eisenos per dieną gali pastebimai sumažinti mirties riziką, ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo beveik aštuoniasdešimt tūkstančių suaugusiųjų iš dvylikos JAV valstijų, leido mokslininkams stebėti žmonių fizinį aktyvumą ir jo poveikį sveikatai beveik septyniolikos metų laikotarpiu.
Buvo analizuojama, kiek laiko žmonės per dieną praleidžia vaikščiodami lėtai ir kiek greitu tempu. Buvo atsižvelgta į tai, kokios buvo jų gyvenimo aplinkybės, įpročiai, taip pat ir tai, ar jie gyveno neturtingesniuose rajonuose ar turėjo mažiau galimybių aktyviai judėti.
Rezultatai parodė, kad tie, kurie bent penkiolika minučių per dieną vaikščiojo greitu tempu, turėjo pastebimai mažesnę riziką mirti per stebėjimo laikotarpį. Ši tendencija išliko net tuomet, kai buvo įvertinti kiti gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, mityba ar bendra fizinė būklė.
Kuo skiriasi lėtas ir greitas ėjimas?
Tyrime lėtas ėjimas buvo prilyginamas vaikščiojimui su šunimi, pasivaikščiojimams po darbo vietą ar neįtemptai kasdieninei veiklai. Tuo tarpu greitas ėjimas buvo siejamas su tikslinga fizine veikla, pavyzdžiui, ėjimu į kalną, laiptais ar sparčiu žingsniavimu sporto tikslais.
Nors lėtas ėjimas taip pat yra naudingas, tačiau jis turėjo daug mažesnį poveikį ilgalaikei sveikatai nei trumpesnė, bet intensyvesnė fizinė veikla.
Sparčiai einant širdis dirba stipriau, todėl gerėja kraujotaka, stiprėja širdies raumuo, o organizmas sudegina daugiau kalorijų. Visa tai prisideda prie sveikesnio kūno svorio palaikymo, mažesnės cholesterolio koncentracijos kraujyje ir mažesnės rizikos susirgti širdies ligomis.
Kodėl šis tyrimas ypatingas?
Vienas iš svarbiausių šio tyrimo aspektų yra tai, kad jis apėmė ir tas gyventojų grupes, kurios įprastai būna mažiau atstovaujamos sveikatos tyrimuose. Dauguma dalyvių gyveno mažesnes pajamas gaunančiose bendruomenėse, kuriose žmonės dažnai neturi saugių vietų vaikščioti, o sveikatos problemos dažniau tampa kasdienybe.
Šio tyrimo duomenys parodė, kad net ir esant ribotoms galimybėms, nedidelis, bet reguliarus greitas ėjimas gali turėti didelę naudą sveikatai. Greitas vaikščiojimas yra viena prieinamiausių fizinio aktyvumo formų. Tam nereikia specialios įrangos ar brangių sporto salių. Galima tiesiog išeiti į lauką, pasivaikščioti per pietų pertrauką, pasirinkti tolesnę stovėjimo vietą nuo darbo ar namų, išlipti viena stotele anksčiau ir likusį kelią nueiti pėsčiomis.
Tai paprastos kasdienės taktikos, kurias galima pritaikyti net ir turint įtemptą dienotvarkę. Svarbu, kad žmonės žinotų apie greito ėjimo naudą, o visuomenės sveikatos kampanijos ir bendruomeniniai projektai galėtų padėti skleisti šią žinią. Jei kiekvienas būtų skatinamas nors penkiolika minučių per dieną žingsniuoti šiek tiek sparčiau, galima būtų sumažinti lėtinių ligų riziką visose gyventojų grupėse.
Nors šis tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, ryškus mirtingumo sumažėjimas rodo, kad greitas ėjimas yra viena iš svarbiausių priemonių ilginti gyvenimo trukmę ir gerinti gyvenimo kokybę. Reguliarus judėjimas gerina širdies sveikatą, padeda išlaikyti gerą fizinę formą ir prisideda prie geresnės psichologinės savijautos. Tai priminimas kiekvienam, kad rūpintis savo sveikata galima pradėti čia ir dabar. Net trumpa, bet greita dienos kelionė pėsčiomis gali būti reikšmingas žingsnis ilgesnio gyvenimo link.
