Laikas.lt
Visą sezoną su mumis rubrikoje „Penktadienio DJ“ išbuvęs šokių salionas „Studio 9“ perdavė estafetę „Sattai“. Šiemet, rugpjūčio 14–17 d., muzikos ir meno festivalis persikelia į Latvijos kurortą Papę. Iki to laiko laukia „Sattos“ dvasią atspindinti vakarėlių serija. Pirmieji preparty – jau kitą savaitę, birželio 11 d. Rygoje ir 12 d. Vilniuje, su britais „Mount Kimbie“. Elektroninės muzikos kūrėjus apšildys festivalio lankytojams jau pažįstami indie scenos eksperimentatoriai „Without Letters“. Šiandien grupės nariai – Tomas, Adomas, Jonas, Artūras ir Karolis – dalijasi savo penkiais įkvėpėjais.
Tomas:
Throwing Snow, viešėjęs „Insanitus“ muzikinėse laboratorijose šiemet, sukurpė labai stiprų ir įvairų albumą Mosaic, kurio temos varijuoja nuo juke ir footwork iki vokalinės elektronikos. Labai rimtas darbas, savo skambesiu įkvėpiantis mane kūrybai grupėje.
Adomas
Can kūryba mane visada pakerėdavo tuo, kad viename jų kūrinyje sutelpa bent kelių vėlesnių atlikėjų skambesys. Pasirinkau šį kūrinį, nes jis vienas tų, kurio beveik nereikia prisijaukinti, jis iškart įtraukia į savo lengvai psichodelinę aplinką. Thom’ą Yorke’ą turbūt įkvėpęs vokalo atlikimas, Stereolab’iškas lengvai tropinis gaivumas, o tuo pačiu ir kiek baugūs Pram’ų varpeliai. Na, ir aišku kaipgi be Kanye, kuris nusample’ino drunk and hot girls savo gabalui tokiu pačiu pavadinimu.
Jonas
Mano playlist’e dažnai dominuoja vienas ar du žanrai. Dabar ten apsigyvenęs chiptune’as ir jazz’as. Kadangi jokie Coltrane’ai ar Davis’ai nė vieno nenustebins, gaudykit, SpellingPhailer. Kas man labai patinka chiptune’uose yra labai paprastas, bet labiau efektyvus flow. Kas man labai nepatinka – kai kurios harmonijos verčia raukytis.
Artūras
Savo simpatiją šiam kolektyvui išsakau pasirinkdamas galbūt ne „vedantį“ jų naujojo III kūrinį, bet papirkusį mane savo sentimentalumu: mintyse kyla animacijos iš vaikystės vaizdiniai, kasetės, dedamos į ausinuką, video žaidimai… Na, ne tokio sentimentalumo, kai ateina ruduo ar lyja lietus.
Karolis:
Snarky Puppy klavišininko, kaip solo atlikėjo, darbas. Užnugaryje ta pati Snarky Puppy chebra, jos indėlis šiame kūrinyje man labiausiai ir patinka. Žavi ir lengvas laviravimas tarp elektronikos ir gyvų instrumentų. Gal tai kiek primena tai, ką mes darome savo muzikoje, tik šiek tiek kitokioje stilistikoje.
