Katolikai jau daugelį amžių tam tikromis dienomis pasninkauja ir atgailauja. Dažniausiai minimi Pelenų trečiadienis, Didysis penktadienis ir visi metų penktadieniai. Lenkų tradicijoje taip pat rekomenduojama pasninkauti Didįjį šeštadienį ir Kūčių vakarą. Senovėje atgailos praktikos kartais įgaudavo itin kraštutines formas, pavyzdžiui, saviplaką ar badavimą. Dažnai prisimenamas šv. Kotrynos Sienietės pavyzdys, kuriam tyrėjai priskiria vadinamąją „šventąją anoreksiją“.
Šiandien atgailos praktikos gerokai sušvelnėjo: dažniausiai penktadieniais atsisakoma mėsos (o gavėnios metu – kartais ir kitų dalykų). Vis dėlto pagrindinis šių papročių motyvas išlieka tas pats. Penktadieninio susilaikymo nuo mėsos prasmę aiškina kunigas Mariusz Szerszeń CSMA.
Kodėl katalikai penktadieniais nevalgo mėsos?
Penktadienis katalikams yra ypač svarbi diena, nes, pagal Bažnyčios mokymą, būtent tą dieną ant kryžiaus mirė Jėzus Kristus. Todėl nuo pirmųjų krikščionybės amžių penktadienis laikomas atgailos ir susivaldymo diena. Didelę reikšmę turi ir gavėnia – laikotarpis, kai tikintieji dvasiškai ruošiasi išgyventi Kristaus kančią ir mirtį.
Anksčiau mėsos atsisakymas buvo vadinamas „juoduoju pasninku“. Įdomu tai, kad iki 1966 metų šis įpareigojimas be išimties galiojo visiems penktadieniams. Vėliau normos buvo sušvelnintos – tai padaryta popiežiaus Pauliaus VI dokumentu „Paenitemini“.
Mėsa penktadienį ir Bažnyčios mokymas
Nuo 1983 metų galioja atnaujinta kanonų teisė, apibrėžta Kanonų teisės kodekse (kanonai 1244–1253). Joje nurodoma:
„Susilaikymo nuo mėsos ar kitų, vyskupų konferencijos nustatytų, valgių reikia laikytis visais metų penktadieniais, jei tą dieną nėra švenčiama iškilmė. Tuo tarpu susilaikymas ir pasninkas privalomi Pelenų trečiadienį bei mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios ir mirties penktadienį.“
Ar pasninko įpareigojimas galioja visiems? Kanonų teisės kodeksas pateikia svarbią nuostatą: susilaikymo nuo mėsos patiekalų turi laikytis visi, sulaukę 14 metų, o pasninko įstatymas saisto pilnamečius tikinčiuosius iki 60 metų amžiaus. Kartu Bažnyčia pabrėžia, kad ganytojai ir tėvai turėtų mokyti atgailos prasmės ir jaunesnius.
Vyskupų konferencija taip pat gali patikslinti taisykles ir tam tikromis aplinkybėmis leisti šią pasninko formą pakeisti kita – pavyzdžiui, malda ar gailestingumo darbu.
„Paprasčiausiai tariant, kadangi Jėzus už mus paaukojo savo gyvybę Didįjį penktadienį, penktadieniais susilaikome nuo mėsos valgymo, minėdami tą įvykį. Kiekvieną savaitę išgyvename gedulą dėl išganingos Kristaus mirties ant kryžiaus“, – aiškina kun. Mateusz Szerszeń CSMA.
Ar katalikai penktadieniais valgo žuvį?
Dažnai kyla klausimas, kaip yra su žuvimi. Daugelio šeimų staluose būtent penktadieniais atsiranda žuvies patiekalai, nors biologine prasme tai taip pat yra mėsa.
„Žuvys nepriskiriamos mėsos kategorijai pagal kanonų teisėje vartojamą sąvoką. Lotyniškas žodis, reiškiantis mėsą (caro), griežtai taikomas paukštienai, kiaulienai, ėrienai, jautienai ir kitai tokiai mėsai, tačiau niekada nebuvo vartojamas žuviai apibūdinti. Be to, senais laikais mėsa buvo brangesnė ir valgoma tik ypatingomis progomis. Jos vartojimas siejosi su puota ir džiaugsmu. Tuo tarpu žuvis buvo pigi ir dažnai valgoma – ji nekėlė iškilmingų asociacijų. Iš čia ir jos pasninkinis pobūdis“, – aiškina kun. Szerszeń.
Vis dėlto mėsos atsisakymas penktadienį nereiškia, kad dera puotauti ir rinktis prabangius, brangiais ingredientais paremtus patiekalus. Galima ir nepažeisti formalaus reikalavimo, tačiau toks pasirinkimas lengvai ištuština pačią atgailos prasmę. Todėl penktadienio vakarui labiau tinka paprastas maistas: sriuba, blynai ar sumuštinis su žuvies užtepu.
