Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuotas rekordinis kraujo donorystės mastas. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, per vienerius metus donorai kraujo paaukojo daugiau nei 77 tūkstančius kartų – tai didžiausias skaičius nuo centro veiklos pradžios. Tokie rodikliai rodo, kad visuomenėje vis labiau įsitvirtina savanoriška ir neatlygintina donorystė, o vis daugiau žmonių suvokia, kokią svarbią reikšmę ji turi sveikatos sistemai.
Skaičiuojama, kad per metus kraujo dovanojo apie 40 tūkst. žmonių. Lyginant su ankstesniais metais, donorystės aktyvumas dar labiau išaugo – 2023 m. buvo atlikta apie 72 tūkst. donacijų, tad naujausi rezultatai rodo akivaizdų augimą. Sveikatos sistemos atstovai pabrėžia, kad tokie skaičiai padeda užtikrinti stabilų kraujo tiekimą gydymo įstaigoms visoje šalyje.
Ligoninėse kraujo poreikis išlieka nuolatinis, nes jis būtinas operacijų, sunkių traumų, sudėtingų ligų gydymo ar kitų medicininių procedūrų metu. Todėl net ir gerėjant donorystės statistikai gydymo įstaigoms vis tiek svarbu turėti pakankamas atsargas, kurios būtų prieinamos bet kuriuo metu.
Ypač svarbus tampa ir pakartotinis donorų sugrįžimas. Specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių kraują dovanoja ne vieną kartą, o tai leidžia lengviau planuoti atsargas ir užtikrinti nuolatinį jų papildymą. Tarptautinių organizacijų duomenimis, Lietuva jau patenka tarp Europos valstybių, kuriose donorai dažniau sugrįžta pakartotinai.
Kraujo donorystė Lietuvoje gali tapti ne tik pilietiška iniciatyva, bet ir savotišku įvertinimu už nuolatinį prisidėjimą prie visuomenės gerovės. Asmenims, kurie neatlygintinai paaukoja kraujo ne mažiau kaip 40 kartų, gali būti suteikiamas Garbės donoro vardas. Šis statusas patvirtinamas specialiu pažymėjimu ir ženklu.
Garbės donoro vardą gavę žmonės taip pat turi teisę į valstybės skiriamą antrojo laipsnio pensiją. Šiuo metu jos dydis siekia 148,56 euro. Tai laikoma simboline padėka už ilgametę donorystę ir svarų indėlį į visuomenės sveikatos apsaugą.
Skaičiuojant, kiek kartų žmogus paaukojo kraujo, vertinamos visos neatlygintinos donacijos, kurios registruojamos oficialiame donorų registre. Į šį skaičių įtraukiamos ne tik įprastos kraujo donacijos, bet ir įvairios kraujo komponentų procedūros, tokios kaip plazmos ar trombocitų paėmimas.
Didžiausias kraujo poreikis Lietuvoje fiksuojamas didžiosiose regioninėse ligoninėse. Praėjusiais metais daugiausiai kraujo iš Nacionalinio kraujo centro užsakė Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė bei Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Kraujo donorais gali tapti dauguma sveikų suaugusiųjų. Lietuvoje kraują leidžiama aukoti žmonėms nuo 18 iki 65 metų. Vyrai tai gali daryti iki šešių kartų per metus, o moterys – iki keturių kartų.
Vis dėlto donorystė turi ir tam tikrus sveikatos reikalavimus. Kraujo negali aukoti asmenys, sergantys ar anksčiau sirgę kai kuriomis sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV infekcija. Taip pat donorais negali būti žmonės, turintys rimtų kraujotakos ar imuninės sistemos sutrikimų.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad kiekviena kraujo donacija gali padėti išgelbėti ne vieną gyvybę, todėl augantis donorystės mastas laikomas itin svarbiu visos šalies sveikatos sistemos stiprinimo ženklu.
