Vis dažniau viešojoje erdvėje keliama diskusija apie pensijų sistemos ateitį Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į sparčiai senstančią visuomenę. Nors šiuo metu pensinis amžius šalyje yra stabilizuotas ir siekia 65 metus tiek vyrams, tiek moterims, ilgalaikėje perspektyvoje gali iškilti poreikis peržiūrėti esamą modelį.
Demografinės tendencijos rodo, kad darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, o vyresnio amžiaus žmonių skaičius didėja. Tai reiškia, kad ateityje gali būti vis sudėtingiau užtikrinti pakankamą socialinio draudimo sistemos finansavimą. Šiuo metu „Sodros“ biudžeto padėtis vertinama kaip stabili – institucija turi finansinį rezervą, o ankstesni įsipareigojimai perkelti į valstybės biudžetą. Vis dėlto tokia situacija gali keistis, jei demografiniai procesai išliks nepalankūs.
Ilgainiui gali tekti rinktis tarp kelių sprendimų krypčių. Viena jų – lėtesnis pensijų didinimas, kita – ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje. Pastarasis scenarijus reikštų pensinio amžiaus didinimą, tačiau tai būtų svarstoma tik esant poreikiui išlaikyti sistemos balansą ir išvengti finansinio spaudimo.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje pensinio amžiaus ilginimas jau buvo vykdomas palaipsniui. Per pastarąjį dešimtmetį jis kasmet didėjo keliais mėnesiais, kol galiausiai pasiekė 65 metų ribą abiem lytims. Tai reikšmingas pokytis, nes anksčiau moterys į pensiją išeidavo anksčiau nei vyrai. Šis suvienodinimas laikomas vienu svarbiausių struktūrinių pokyčių pensijų sistemoje.
Šiuo metu senatvės pensiją Lietuvoje gauna daugiau kaip 637 tūkstančiai gyventojų, o vidutinė pensija siekia apie 745 eurus. Norint gauti pensiją, būtina atitikti dvi pagrindines sąlygas – sulaukti nustatyto pensinio amžiaus ir turėti ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą.
Taip pat svarbu žinoti, kad pensija nėra skiriama automatiškai. Asmuo turi pateikti prašymą „Sodrai“, tai galima padaryti tiek fiziniu būdu, atvykus į padalinį, tiek elektroniniu būdu per asmeninę paskyrą. Kreiptis leidžiama likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus sukakties arba bet kuriuo metu vėliau.
Vis dėlto delsimas gali turėti finansinių pasekmių. Nors pensija skiriama nuo teisės ją gauti dienos, išmokos atgaline data gali būti išmokėtos ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Tai reiškia, kad pavėlavus kreiptis ilgiau nei metus, dalis priklausančių išmokų gali būti prarasta.
Ateities perspektyvoje vis dažniau akcentuojama ir migracijos svarba darbo rinkai. Didėjant darbo jėgos trūkumui, viena iš galimų priemonių – subalansuota migracijos politika, galinti padėti kompensuoti demografinius pokyčius. Tokiu būdu būtų galima mažinti spaudimą socialinio draudimo sistemai, išvengiant drastiškesnių sprendimų.
Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra skubaus poreikio keisti pensinį amžių. Tačiau ilgalaikės tendencijos rodo, kad ateityje gali prireikti papildomų sprendimų, siekiant išlaikyti pensijų sistemos tvarumą ir užtikrinti stabilias išmokas gyventojams.
