Šaltis pats savaime nėra pagrindinė ligų priežastis. Kosulį, slogą ar gripą dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, kurios žemoje temperatūroje linkusios aktyviau plisti.
Be to, šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, rečiau būname gryname ore, o tai gali silpninti imuninę sistemą. Dėl šios priežasties lengviau peršąlame ir greičiau užkrečiame kitus.
Kaip pasiekti maksimalų vitamino C poveikį?
Norint sustiprinti organizmo apsaugą, pirmiausia verta pradėti nuo mitybos. Vitaminas C yra viena svarbiausių imunitetą palaikančių maistinių medžiagų. Organizmas jo nesintetina ir nekaupia dideliais kiekiais, todėl vitamino C būtina gauti kasdien su maistu.
Nors maisto papildai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, saugiausias ir patikimiausias būdas užtikrinti pakankamą vitamino C kiekį – dažniau rinktis vaisius ir daržoves. Juose šio vitamino gausu natūraliai, o kartu gaunami flavonoidai gali gerinti vitamino C pasisavinimą. Papildomas privalumas – didesnis šviežių, sezoninių produktų kiekis racione dažnai teigiamai veikia odos būklę ir bendrą savijautą.
Vitamino C nauda sveikatai
Vitaminas C:
- padeda stiprinti imuninę sistemą ir mažina jautrumą sezoninėms infekcijoms;
- veikia kaip stiprus antioksidantas, lėtinantis ląstelių senėjimo procesus;
- gerina geležies pasisavinimą ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą;
- teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei stiprina kapiliarų sieneles;
- palaiko jungiamojo audinio sveikatą, prisideda prie žaizdų ir audinių gijimo;
- dalyvauja hormonų ir neurotransmiterių sintezėje, padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
12 vitamino C „bombų“, tinkamų kasdieniam racionui
Natūralus vitaminas C, gaunamas su maistu, paprastai nekelia perdozavimo rizikos, kuri kartais pasitaiko vartojant dideles papildų dozes (pavyzdžiui, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai). Svarbiausia taisyklė – vaisius ir daržoves valgyti žalius arba minimaliai termiškai apdorotus, nes vitaminas C yra jautrus karščiui: verdant ar ilgai kepant jo kiekis smarkiai sumažėja.
Štai dvylika produktų, kuriuos verta kuo dažniau įtraukti į mitybą:
- Aitrioji (čili) paprika – apie 229 mg vitamino C / 100 g. Tinka gardinti salotas, makaronų patiekalus, žuvį ar mėsą.
- Saldžioji paprika – apie 166 mg / 100 g. Puikiai tinka salotoms, užkandžiams ir įdarams.
- Juodieji serbentai ir kitos uogos – apie 180 mg / 100 g. Galima dėti į kokteilius, jogurtą arba valgyti kaip užkandį.
- Rukola – apie 110 mg / 100 g. Tinka salotoms, žaliesiems kokteiliams ir daržovių patiekalams.
- Špinatai – apie 54 mg / 100 g. Tinka salotoms, glotnučiams ir lengvai troškinti.
- Gūžinės salotos (latukas) – apie 59 mg / 100 g. Geras pasirinkimas lengviems pietums ar garnyrui.
- Gvava – apie 228 mg / 100 g. Pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešvirusiniu poveikiu.
- Kale (lapinis kopūstas) – apie 120 mg / 100 g. Tinka salotoms, kokteiliams arba sultims spausti.
- Kivis – apie 85 mg / 100 g. Padeda virškinimui, be vitamino C taip pat turi kalcio, kalio ir kitų naudingų medžiagų.
- Apelsinai ir kiti citrusiniai vaisiai – apie 75 mg viename vidutinio dydžio apelsine. Sultis geriausia išgerti iškart po išspaudimo, kad būtų išsaugota kuo daugiau vitamino C.
- Brokoliai – apie 89 mg / 100 g. Galima valgyti žalius salotose arba labai trumpai garinti.
- Briuselio kopūstai – apie 85 mg / 100 g. Skanu smulkiai supjaustytus dėti į salotas arba trumpai apkepti ir pabarstyti kietuoju sūriu, pavyzdžiui, parmezanu.
Reguliariai įtraukus šiuos produktus į kasdienį valgiaraštį, galima pastebimai sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti odos bei širdies ir kraujagyslių būklę ir padidinti energijos lygį. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai peršalimo ligų rizika yra didžiausia.
