Šiais laikais svetimas išmanusis telefonas sukčiams gali tapti tikra „aukso gysla“, jei jame saugoma informacija, padedanti gauti prieigą prie internetinės bankininkystės arba surinkti pakankamai duomenų paskolai ar lizingui jūsų vardu.
Daugelis mano žinantys, kaip apsaugoti telefoną nuo įsilaužimų ir duomenų vagystės, tačiau užtenka vieno neatsargaus žingsnio, kad tai baigtųsi rimtais finansiniais nuostoliais. Todėl svarbu aiškiai suprasti, kokių SMS žinučių telefone laikyti negalima ir kokių nuotraukų geriau atsisakyti vos tik jomis pasinaudojus.
Kokių SMS žinučių negalima laikyti telefone?
Pirmiausia verta ištrinti visas žinutes, kuriose pateikiami asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, paso ar kito asmens dokumento numeris, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas bei kita jautri informacija.
Taip pat jokiu būdu nereikėtų saugoti SMS žinučių, kuriose nurodyti banko kortelės duomenys: kortelės numeris, PIN kodas ar CVC kodas (trijų skaitmenų kodas kortelės nugarėlėje).
Pavojingos gali būti ir tokios žinutės, iš kurių sukčiai galėtų atspėti atsakymą į slaptą klausimą, naudojamą atkuriant prieigą prie banko ar kitų paskyrų. Pavyzdžiui, informacija apie mokyklos pavadinimą, pirmąjį augintinį, mėgstamiausią mokytoją, vaikystės gyvenamąją vietą ir pan.
Be to, nereikėtų kaupti vienkartinių banko SMS žinučių su patvirtinimo kodais. Nors jos gali atrodyti nepavojingos, įsilaužėliams tai gali tapti papildoma užuomina ar „grandimi“, priartinančia prie jūsų paskyrų ir pinigų.
Kokių nuotraukų negalima laikyti telefone?
Visų pirma būtina ištrinti dokumentų nuotraukas, kuriose aiškiai matomi numeriai ir kita svarbi informacija. Dokumentų fotografijas sukčiai gali panaudoti piktybiškai – pavyzdžiui, bandydami perimti jūsų paskyrą, sukurti netikrą profilį jūsų vardu ar šiuos duomenis parduoti nelegaliose rinkose.
Taip pat nerekomenduojama saugoti nuotraukų ar ekrano nuotraukų, kuriose „dėl patogumo“ pasidedami asmeniniai duomenys. Rizikinga laikyti ir šiuos vaizdus: susirašinėjimo su bankais ekrano nuotraukas, patvirtinimo kodų ekrano nuotraukas, elektroninius bilietus, kelionių rezervacijas, čekius, kvitus, sutartis ar kitas finansines ataskaitas.
Vertėtų prisiminti ir informaciją, kurią žmonės dažnai siunčiasi patys sau bei kaupia pokalbių programėlėse (pavyzdžiui, „išsaugotuose“ pranešimuose ar „užrašinėse“). Pravartu peržiūrėti ir išvalyti užrašų programėles, kuriose neretai paliekami slaptažodžiai, kodai ar kita konfidenciali informacija.
Sutvarkius telefone esančius failus ir žinutes, svarbu nepamiršti ištuštinti įrenginio šiukšlinės, nes ištrinti failai dar kurį laiką gali būti atstatomi. Taip pat būtina patikrinti atsargines duomenų kopijas debesijoje, kur informacija dažnai išsaugoma automatiškai.
