Petunija – viena populiariausių gėlių, puikiai tinkanti balkonams, palangėms ir sodo gėlynams. Ryškūs jos žiedai sukuria šventišką nuotaiką net ir apniukusiomis dienomis. Vis dėlto kartais net patyrę gėlininkai susiduria su problema: petunija vešli, gražiai auga, tačiau nežydi. Priežasčių gali būti ne viena – nuo šviesos stokos iki netinkamo tręšimo. Dažnai pakanka pakoreguoti priežiūrą ir įtraukti tinkamas trąšas, kurios skatina žiedpumpurių formavimąsi bei padeda augalui išlaikyti gerą būklę.
Pirmiausia verta įvertinti, ar petunijai sudarytos tinkamos auginimo sąlygos. Šis augalas mėgsta saulę, todėl vazonų nereikėtų laikyti pavėsyje. Kai apšvietimo per mažai, petunija dažniausiai augina lapiją, bet menkai formuoja žiedpumpurius. Ne mažiau svarbus ir laistymas: žemė turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, tačiau ne permirkusi. Vandens sąstovis vazone lėtina žiedų formavimąsi ir didina šaknų puvinio riziką.
Gausaus žydėjimo pagrindas – trąšos, kuriose gausu fosforo ir kalio. Fosforas skatina žiedpumpurių formavimąsi, o kalis stiprina augalą ir padeda lengviau ištverti temperatūros svyravimus bei kitus stresinius veiksnius. Tokios trąšos dažnai parduodamos skystų koncentratų arba granulių pavidalu ir yra skiedžiamos vandeniu laistymui. Jauniems augalams tirpalą reikėtų ruošti silpnesnės koncentracijos, o gerai įsišaknijusioms, stiprioms petunijoms galima naudoti kiek intensyvesnį, tačiau visada laikantis rekomendacijų.
Petunijas patariama tręšti kas 10–14 dienų, tręšimą kaitaliojant su įprastu laistymu švariu vandeniu. Trąšas būtina pilti tik ant drėgnos žemės ir laistyti ties šaknimis – taip maisto medžiagos pasisavinamos efektyviau. Ypač svarbu neviršyti ant pakuotės nurodytų normų, nes per didelis trąšų kiekis gali sukelti lapų geltonavimą, augalo nusilpimą ar net pažeisti šaknis.
Be tręšimo, reikšmingas ir augalo formavimas. Viršūnių nugnaibymas (prispaudimas) skatina šoninių ūglių augimą, todėl krūmelis tampa tankesnis ir sukrauna daugiau žiedpumpurių. Taip pat būtina reguliariai šalinti peržydėjusius žiedus bei pageltusius ar sudžiūvusius lapus – tuomet augalas neeikvos jėgų senoms žiedų galvutėms ir daugiau energijos skirs naujiems žiedams.
Laikantis kelių paprastų taisyklių – parinkus saulėtą vietą, užtikrinus tinkamą laistymą, reguliariai tręšiant fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis bei formuojant augalą – petunijos paprastai pradeda gausiai žydėti ir išlieka ryškios iki pat vasaros pabaigos. Tokia priežiūra nesudėtinga ir lengvai pritaikoma net pradedantiesiems.
