Laikas.lt
Parengta pagal pxleyes.com informaciją.
Menininko Michael O. tinklalapis
Nuotraukų tobulinimas „Photoshop’u“ yra pakankamai kasdieniškas procesas, tačiau menu tą sugeba paversti tikrai nedaugelis. Publikuojame interviu su profesionaliu menininku Michael’iu O., kuris net ir kasdieniškus kadrus paverčia įspūdingais savo kompiuterio, kruoštumo, įgūdžių ir naujausios programinės įrangos pagalba.
Kada pradėjai dirbti su „Photoshop’u“?
Kuomet mokiausi vidurinėje, o tai buvo dar 1996-aisiais, tai kompiuterinio meno bangos dar nebuvo, tad lankiau tradicines dailės pamokas. Pradėjęs mokytis universitete buvau pasirinkęs paskaitą apie „AutoCAD’ą“, kad išmokčiau braižymo, bet man buvo labai nuobodu, tad įprastai sėdėdavau auditorijos gale ir žaisdavau su „Photoshop’u“ ir „3D Max.“ Būtent tada ir pamėgau kompiuterinį meną, įsigijau programą savo namų kompiuteriui ir prie jo praleisdavau valandų valandas.
Kaip iš mėgėjo tapai profesionalu?
Man pasisekė! Dar koledžo laikais jau turėjau du darbus, kuriuose užėmiau grafikos dizainerio poziciją. Kūriau skins’us „Winamp’ui“ vienoje kino studijoje ir praktikavausi pradedančioje grafinio dizaino kompanijoje. Jau tada atrodė, kad su dizainu susijęs darbas bus akivaizdi ateities karjera, tačiau man tai visada ir buvo tiesiog darbas. Man ten trūko kūrybiškumo, tad laisvu laiku užsiimdavau manipuliacijomis su nuotraukomis. Galiausiai norėjau susirasti daugiau modelių nuotraukoms, tad užsiregistravau ModelMayhem.com tinklapyje, jame mane susirado fotografai ir kiti profesionalai – jie prašė jų nuotraukas paversti skaitmeniniu menu. Visa kita yra istorija.
Kas yra sunkiausia tau, kaip laisvai samdomam darbuotojui?
Labai pykdo nežinoti, kada gausi pinigus. Man pasisekė, kad savo karjerą pradėjau dar koledže, gyvendamas su tėvais, man nereikėjo jaudintis dėl sąskaitų. Kai išsikrausčiau, tai privalėjau ieškotis tokio darbo, kuris man neštų pajamas, būdavo taip, kad buvau visiškai užsivertęs darbais, o buvo ir taio, kad neturėjau nieko. Situacija keitėse kasdien, o toks neužtikrintumas gali būti gąsdinantis. Tomis dienomis, kai darbo trūko vis susimąstydavau, kad galbūt man reikėtų susirasti pastovų darbą ir pamiršti darbą sau, bet tada su manimi susisiekdavo naujas klientas ir viskas grįždavo į savo vėžes. Iki šiol darau įvairiausius su grafiniu dizainu susijusius užsakymus, kurie neturi nieko bendra su mano portfolio, o buvo ir laikų, kada tekdavo susirasti pusės etato darbelių.
Kuo skiriasi tradicinė dailė ir piešimas kompiuteriu?
Aš nematau kažkokių ryškių skirtumų. Man atrodo, kad menui reikia 50% įgimtų gabumų, o likę 50% procentų yra praktika, praktika, praktika. Teptukai ar kompiuteris tėra įrankiai. Starndartinės meno taisyklės, tarkim kompozicija, visada galios. Taigi, viską, ko išmokau dailės pamokose taikau ir šiandien.
Kodėl pasirinkai nuotraukų manipuliacijas, o ne tradicinį meną?
Dėl 3 priežasčių. Pirmiausia, man taip lengviau sukurti tinkamą apšvietimą ir proporcijas – žmonės mano, kad aš moku realistiškai tapyti, tačiau tai mano silpnoji vieta. Antra, stebėtojas iškart iškart mato skirtumą tarp nuotraukos ir galutinio varianto, o man atrodo, kad daugeliui tai yra įdomu. Trečia ir svarbiausia, subjektas tebėra panašus į save. Turiu daug komercinių pasiūlymų, kai klientas nori meninio kūrinio, kuris reklamuotų juos pačius, o juk nėra nieko lengviau nei tą kūrinį sukurti iš jų pačių nuotraukos.
Kodėl tau patinka būti menininku?
Man labiausiai patinkantis aspektas yra tai, kad mano menas gyvuos po mano mirties. Man atrodo, kad gyvenimas trunka tik akimirką, bet jeigu jį protingai gyvensiu ir kursiu unikalius ir stiprius darbus, tai jie gyvuos dar daugybę metų. Tai mane varanti jėga, tai priežastis, kodėl gerbiu seniau gyvenusius menininkus, kurie tebeįkvepia žmones.
