Pietų Korėjos prokuratūra pareikalavo skirti buvusiam šalies prezidentui Junui Suk Jiolui mirties bausmę, jeigu jis bus pripažintas kaltu byloje dėl bandymo įvesti karinę padėtį šalyje 2024 m. gruodį, praneša žiniasklaida.
Antradienį Seulo teismas išklausė baigiamąsias šalių kalbas Junui iškeltoje byloje. Jis kaltinamas vadovavęs maištui – vienam iš sunkiausių nusikaltimų, numatytų Pietų Korėjos baudžiamajame įstatyme.
2024 m. gruodžio pradžioje Pietų Korėją supurtė politinė krizė, kuri vystėsi itin sparčiai. Prezidentas paskelbė įvedantis karinę padėtį, tačiau parlamentas greitai užblokavo šį sprendimą. Po to opozicija, turėjusi daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje, inicijavo apkaltos procedūrą. Vėliau Junas buvo nušalintas, sulaikytas ir atiduotas teismui.
Kaltinimas vadovavus maištui numato tik dvi galimas bausmes – mirties bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal Pietų Korėjos įstatymus, tokiose bylose prokurorai privalo reikalauti vienos iš šių griežčiausių sankcijų.
Junas Suk Jiolis atmeta visus kaltinimus. Jis tvirtina, kad karinė padėtis esą buvo paskelbta „simboliškai“ ir skirta atkreipti dėmesį į opozicijos piktnaudžiavimą valdžia.
Pietų Korėja faktiškai nevykdo mirties bausmės jau beveik 30 metų. Paskutinį kartą tokia bausmė buvo paskirta 1996 m. buvusiam kariniam diktatoriui Čonui Du Hvanui už valdžios užgrobimą per 1979 m. perversmą, tačiau vėliau mirties bausmė jam buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
Specialieji prokurorai Junui iškeltoje byloje pabrėžia, kad, nors bandant įvesti karinę padėtį niekas nežuvo, buvusio prezidento ketinimai buvo prievartinio pobūdžio. Teisme vienas aukšto rango kariškis liudijo, kad Junas davė įsakymus suimti įstatymų leidėjus.
Kaip vienas iš pagrindinių įrodymų pateiktas ir buvusio karininko – vieno iš karinės padėties plano rengėjų – memorandumas. Jame buvo siūloma „pašalinti“ šimtus žmonių, įskaitant žurnalistus, profesinių sąjungų aktyvistus ir parlamento narius.
Praėjusį mėnesį prokurorai jau buvo pareikalavę Junui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę kitoje byloje – dėl teisingumo vykdymo trukdymo ir kitų nusikaltimų, susijusių su bandymu įvesti karinę padėtį.
Procesas dėl maišto buvo sujungtas su bylomis prieš du buvusius aukštus Juno administracijos pareigūnus – buvusį gynybos ministrą Kimą Jon Hjoną ir buvusį policijos vadovą Čo Dži Ho. Tikimasi, kad nuosprendžiai šiose bylose, jei kaltė bus pripažinta, bus paskelbti vasarį.
2024 m. gruodžio 3-osios vėlyvą vakarą Junas Suk Jiolis kreipėsi į tautą skubiu pranešimu ir paskelbė įvedantis karinę padėtį – pirmą kartą nuo 1979 metų. Jis aiškino, kad ši priemonė būtina ginant konstitucinę santvarką nuo „komunistinių jėgų“ ir tariamų grėsmių iš Šiaurės Korėjos, taip pat kalbėjo apie būtinybę „išrauti antivalstybinius elementus“.
Karinė padėtis galiojo tik kelias valandas. Nepaisydami apribojimų, parlamento nariai susirinko Nacionalinėje Asamblėjoje ir nubalsavo už prezidento dekreto atšaukimą. Dėl to Junas tapo pirmuoju einančiu pareigas Pietų Korėjos prezidentu, kuris buvo suimtas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Po apkaltos, 2025 m. birželį surengtuose pirmalaikiuose rinkimuose, naujuoju šalies prezidentu buvo išrinktas Li Džė Mjongas.
Nepaisant žlugusios Juno prezidentūros, jis vis dar turi nemažą būrį šalininkų dešiniuosiuose politiniuose sluoksniuose. Šios grupės jį vertina kaip politiką, atvirai stojusį prieš liberaliąją Demokratų partiją.
