Pietų Korėja vis labiau įsitvirtina kaip viena iš pasaulinių technologijų lyderių, o dabar šalis žengia dar drąsesnį žingsnį, tai ruošiasi tapti ir kosmine galybe. Seulas paskelbė ambicingą planą, kuriame numatyta iki 2045 metų pastatyti pirmąją Pietų Korėjos bazę Mėnulyje. Be to, dar šio dešimtmečio metu planuojamas ir pirmasis šalies astronautų skrydis į Mėnulį.
Šalies vadovybė pabrėžia, kad šis kosminės plėtros etapas nėra vien tik simbolinis. Tai strateginis žingsnis, kuriuo siekiama ne tik įtvirtinti Korėjos vietą tarp kosminių galių, bet ir sukurti tūkstančius naujų darbo vietų bei paskatinti inovacijas aukštųjų technologijų sektoriuje.
Naujai įkurta Korėjos kosmoso administracija pristatė planą pavadinimu Ateities kosmoso ekonomikos gairės. Šios strategijos esmė yra ne tik Mėnulio tyrinėjimas, bet ir ilgalaikė misija į Marsą.Svarbiausias tarpinis tikslas yra pasiekti Mėnulį savarankiškai.
Iki 2032 metų Pietų Korėja planuoja nuleisti savo sukurtą zondą ant Mėnulio paviršiaus. Šis tikslas remiasi jau sukaupta patirtimi, įgyta su zondu „Danuri“, kuris nuo 2022 metų skrieja aplink Mėnulį ir renka duomenis apie jo paviršių bei išteklius.
Nuolatinė bazė ir misija į Marsą
Tolimesniu etapu, iki 2045 metų, Pietų Korėja ketina įkurti nuolatinę mokslinių tyrimų bazę Mėnulyje. Ji būtų skirta ne tik stebėjimams ir analizei, bet ir galimam helio-3 išteklių gavybos procesui. Ši bazė taip pat galėtų tapti atspirties tašku tolesnėms misijoms į gilesnes Saulės sistemos dalis. Tuo pačiu metu planuojama įgyvendinti ir pilotuojamą arba automatizuotą misiją į Marsą, kas leistų Pietų Korėjai prisijungti prie pasaulio kosmoso lyderių.
Šiam tikslui pasiekti Korėja remiasi vietinėmis technologijomis, tarp jų yra nešamąja raketa „Nuri“, kuri 2023 metais sėkmingai iškėlė palydovus į orbitą. Tai padarė Pietų Korėją vos septintąja šalimi pasaulyje, turinčia nuosavą veikiančią raketų sistemą. Planuojama investuoti apie didžiules investicijas į infrastruktūros plėtrą, įskaitant naujus tyrimų centrus ir bendradarbiavimą su privačiomis įmonėmis, tokiomis kaip „Hanwha Aerospace“ ir „Korea Aerospace Industries“.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir technologiniai iššūkiai
Strategijoje taip pat numatyta tarptautinė partnerystė. Pietų Korėja jau prisijungė prie NASA vadovaujamo „Artemis“ programos, o tai leidžia dalyvauti bendrose Mėnulio misijose ir dalintis technologijomis su kitomis šalimis. Visgi Seulas supranta, kad laukia nemaži iššūkiai reikės ne tik milžiniškų investicijų, bet ir technologinių sprendimų, pavyzdžiui, sukurti tikslius nusileidimo Mėnulyje mechanizmus ar efektyvius variklius kelionei į Marsą.
Korejai teks varžytis ir su kitais rimtais žaidėjais. Kinija taip pat planuoja turėti savo bazę Mėnulyje iki 2030 metų, o privačios iniciatyvos, tokios kaip „SpaceX“, didina konkurenciją dar labiau. Nepaisant to, Pietų Korėjos planas vertinamas kaip svarbus žingsnis siekiant diversifikuoti ekonomiką, kuri vis labiau remiasi vadinamąja kosmoso ekonomika nuo asteroidų gavybos iki turizmo kosmose. Skaičiuojama, kad iki 2045 metų šis sektorius galėtų sukurti apie pusę milijono naujų darbo vietų.
Šios ambicijos rodo, kad Pietų Korėja ne tik taikosi į technologinę lyderystę Žemėje, bet ir ruošiasi tapti reikšmingu žaidėju už jos ribų. Mėnulio bazės statyba taps ne tik technologiniu proveržiu, bet ir simboliniu įrodymu, kad šalis pasirengusi dalyvauti naujame kosminės eros etape.
