Gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus, vis dar gali pasinaudoti finansine parama, skirta savaime augančių medžių išsaugojimui. Ši priemonė orientuota į tuos, kurių sklypuose natūraliai susiformavo jauni medynai, tačiau jie dar nėra oficialiai priskirti miško žemei.
Paraiškas galima teikti iki 2026 metų gruodžio 16 dienos, o jas administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Programa finansuojama iš Klimato kaitos programos lėšų, kurioms šiam tikslui skirta 4 mln. eurų.
Paramos dydis priklauso nuo ploto – už vieną hektarą numatyta 900 eurų kompensacija su PVM. Tokiu būdu siekiama paskatinti gyventojus išsaugoti savaime užaugusius medžius ir juos oficialiai įtraukti į miškų apskaitą.
Iki šiol šia galimybe jau pasinaudojo keli šimtai gyventojų. Bendra išmokėta suma artėja prie vieno milijono eurų, o į miško žemės apskaitą įtraukta daugiau nei tūkstantis hektarų.
Parama skirta fiziniams asmenims, kurie valdo ne miško paskirties žemę, tačiau joje yra savaiminukais apaugusių plotų. Pagal galiojančią tvarką, tokie plotai gali būti pripažinti mišku tik tuo atveju, jei pats savininkas išreiškia tokį norą.
Svarbus ir medžių amžius. Jei savaiminukai yra jaunesni nei 20 metų, jų įtraukimas į apskaitą vyksta savininko iniciatyva. Tuo tarpu vyresni nei 20 metų medžiai gali būti registruojami kaip miškas nustatyta tvarka.
Norint gauti finansavimą, būtina atlikti kelis nustatytus veiksmus – nuo sklypo įvertinimo iki dokumentų pateikimo. Tam parengta speciali informacinė medžiaga, padedanti žemės savininkams aiškiai suprasti visą procesą.
Paraiškos priimamos elektroninėje sistemoje ir bus vertinamos tol, kol pakaks numatytų lėšų. Tai reiškia, kad delsti nereikėtų, nes finansavimas gali būti paskirstytas anksčiau nei baigsis oficialus terminas.
Ši iniciatyva laikoma viena iš priemonių didinti šalies miškingumą ir skatinti tvarų žemės naudojimą, kartu suteikiant gyventojams apčiuopiamą finansinę naudą.
