Lengvas pelnas, dideli procentai, patikimi ekspertai ir neva garantuotos grąžos. Visa tai skamba viliojančiai, ypač kai finansinė situacija ne pati stabiliausia, o internetas pilnas reklamų, žadančių greitą sėkmę.
Tačiau už gražių pažadų dažnai slepiasi viena – profesionaliai sukurta apgaulės schema, kurios tikslas yra pavogti iš jūsų tiek pinigus, tiek viltį juos susigrąžinti. Pastaruoju metu Lietuvoje tokios „investicijos“ plinta žaibišku greičiu.
Jos nebeapsiriboja vien neaiškiais el. laiškais ar įkyriomis reklamomis, sukčiai organizuoja realius renginius, kviečia žmones į susitikimus, prisistato patikimais finansų brokeriais. Situacija dar rimtesnė, kai supranti, kad net politikai tampa šių schemų aukomis, visai neseniai tokio scenarijaus auka tapo ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Ekspertai sako tiesiai, sukčių schemos tampa vis išradingesnės, o pažadai vis skambesni. Deja, daugeliui vis dar atrodo, kad tai problema, kuri jų nepalies. Kol vieną dieną nepaskambina tariamas finansų konsultantas ar negauni „unikalaus pasiūlymo“, kuriuo net nespėjęs suabejoti jau pervedi pirmuosius pinigus.
Ragina investuoti, kviečia į renginius, žada aukso kalnus
Pasak finansų eksperto Arnoldo Kazilionio, sukčiavimas vyksta ne vien per žinutes ar skambučius. Kai kurios tariamos kompanijos organizuoja masinius renginius, į kuriuos plūsta žmonės. Jų metu vedėjai įtaigiai žada didžiules grąžas, pasakoja apie „unikalias galimybes“, netgi siūlo investuoti be jokio administracinio mokesčio.
Vėliau, kai žmogus jau įneša pinigų, neretai gauna „gerą žinią“, esą investicija atsipirko, pelnas padvigubėjo. Tokie pranešimai dažnai skatina žmones įnešti dar daugiau.
„Tai – klasikinė schema. Žmonės patiki, netikrina informacijos, o galiausiai lieka be nieko“, – sako A. Kazilionis.
Licencijos – ne tik formalumas
Finansų konsultantė Roberta Kazilionienė pabrėžia, kad jokios atsitiktinės investicijos, siūlomos per žinutes ar telefonu, neturi būti vertinamos rimtai.
„Jeigu kompanija neturi Lietuvos Banko išduotos licencijos – tai pirmas ženklas, kad kažkas negerai. Patikimi finansų tarpininkai veikia viešai, turi registruotas įmones, viešą reputaciją ir realią patirtį“, – teigia specialistė.
Jos teigimu, pinigų, atiduotų tokiems „investuotojams“, susigrąžinti praktiškai neįmanoma. Todėl geriau iš anksto pasitikrinti, nei vėliau ieškoti būdų, kaip susigrąžinti tai, ko nebėra.
Policijos įspėjimas: skambina iš užsienio, kuria netikras platformas
Lietuvos policija taip pat fiksuoja vis daugiau atvejų, kai žmonėms skambinama iš nepažįstamų, dažnai užsienio numerių, ir siūloma „investuoti“. Prisistatoma finansų brokeriais, kviečiama registruotis virtualiose platformose, sumokėti nedidelį startinį įnašą, o paskui raginama investuoti vis daugiau.
„Aukos virtualioje paskyroje mato tariamą pelną, tačiau kai tik panorima išsigryninti pinigus – pradedami reikalauti papildomi mokesčiai, įvairios formos, „patvirtinimai“. Visa tai skirta tik vienam tikslui, išvilioti dar daugiau lėšų“, – aiškina policijos atstovai.
Kaip atpažinti patikimą finansų ekspertą?
Arnoldas ir Roberta Kazilioniai akcentuoja kelis svarbius dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį renkantis finansų konsultantą:
- Viešumas ir reputacija. Patikimi specialistai turi realią patirtį, dalyvauja konferencijose, turi savo kanalus – o ne tik reklamas socialiniuose tinkluose.
- Licencijos ir prižiūrimas veiklos statusas. Įmonė ar tarpininkas turi būti įtrauktas į Lietuvos Banko prižiūrimų subjektų sąrašą.
- Aiškus, pagrįstas pasiūlymas. Jei siūloma „slapta galimybė“ ar greitas praturtėjimas – tai beveik visada signalas apie sukčiavimą.
- Jokio spaudimo. Tikri profesionalai nevers investuoti čia ir dabar.
„Būkite atsargūs net su tuo, kuo dalinatės. Kartais pakanka vien tik jūsų telefono numerio, kad pradėtų veikti visa manipuliacijos schema“, – pabrėžia R. Kazilionienė, dirbanti su klientais visame pasaulyje.
Jos teigimu, pats svarbiausias žingsnis yra niekada nepriimti finansinių sprendimų spontaniškai, ypač remiantis emocijomis ar skubos jausmu.
Prieš investuodami, visada tikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, Lietuvos Banko svetainėje. Jei kyla abejonių, pasitarkite su nepriklausomais, licencijuotais specialistais. Jūsų budrumas gali būti vienintelis dalykas, apsaugantis nuo finansinių nuostolių ir apgailėtinų pasekmių.
