Jeigu pastaruoju metu apsilankę parduotuvėse pastebėjote, kad prekės atsidūrė lyg aukštyn kojomis, jūs nesate vieni. Vis daugiau pirkėjų skundžiasi, kad jų įprasta apsipirkimo rutina sugriaunama netikėtais prekių išdėstymo pokyčiais. Tai sukelia sumišimą, prailgina apsipirkimo laiką ir neretai verčia pirkti visai ne tas prekes, dėl kurių atvykote.
Socialiniuose tinkluose kylantys nepasitenkinimo komentarai parodo, kad pirkėjai jaučiasi klaidinami. Juos erzina, kad makaronai staiga atsiduria buitinės chemijos vietoje, gėrimų skyrių pakeičia saldumynai, o įprasti produktai dingsta iš atmintinų lentynų. Tokie pokyčiai ne tik trikdo, bet ir kelia klausimą: kodėl tai daroma ir kam tai naudinga?
Prekybininkai tvirtina, kad tai nėra bandymas piktnaudžiauti. Jie sako, kad išdėstymo pokyčiai yra būtini ir netgi naudingi, nors pirkėjai tai pajunta tik iš nepatogiosios pusės. Tačiau ar tikrai taip? Kodėl tiek daug parduotuvių imasi permainų tuo pačiu metu? Būtent čia atsiranda atsakymai, kurie gali jus nustebinti.
Pirkėjų pasipiktinimas: kodėl viskas staiga sumaišoma?
Socialinis tinklas „Facebook“ greitai prisipildė komentarų, kai vilnietis Juozas pasidalijo nuomone, kad parduotuvių išdėstymas kartais atrodo lyg tyčia apverstas. Jis paminėjo, kad ten, kur buvo makaronai, atsirado buitinė chemija, o vietoje gėrimų lentynose puikuojasi saldumynai. Tai, pasak jo, atrodo visiškai nesuprantama ir be jokio aiškaus paaiškinimo.
Kiti pirkėjai pritarė. Kaunietė Greta neslėpė nepasitenkinimo, nes, jos žodžiais, tokie pokyčiai priverčia klaidžioti kur kas ilgiau. Pirkėjai svarsto, kad galbūt toks chaosas padeda parduotuvėms priversti žmones ilgiau užsibūti ir taip nupirkti daugiau prekių, kurių jie prieš tai nė neplanavo.
Panašią mintį patvirtino ir vilnietis Tomas. Jo teigimu, tai gali būti viena iš marketingo gudrybių, kuri skatina žmones pastebėti papildomų produktų ir užpildyti savo krepšelius.
Tokie komentarai rodo, kad pirkėjai jaučiasi sutrikdyti. Jie pripranta prie įprastos logikos, o staigi tvarkos kaita sukelia sumaištį. Būtent todėl kyla klausimas: ar prekybininkai tai daro tyčia, ar už pokyčių slypi kitos priežastys?
Kodėl parduotuvės iš tiesų perdėlioja prekes: oficiali versija
Prekybos tinklų atstovai patvirtina, kad pokyčiai nėra atsitiktiniai. Jie teigia, kad peržiūros atliekamos periodiškai ir dažniausiai susijusios su parduotuvių senėjimu ar pasikeitusiais pirkėjų įpročiais.
„Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė aiškina, kad išdėstymas koreguojamas atsižvelgiant į naujausias prekybos tendencijas. Parduotuvės, kurios buvo pastatytos prieš dešimt ar net daugiau metų, nebeatitinka šiuolaikinio pirkėjų elgesio. Todėl išplanavimai atnaujinami taip, kad erdvė būtų išnaudota efektyviau, prekių kategorijos taptų aiškesnės, o populiariausi produktai būtų lengviau pasiekiami.
Panašią poziciją pateikia ir „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Ji sako, kad kelių metų bėgyje tinklas atnaujino visą parduotuvių konceptą. Tai reiškia, kad lentynos perstatytos taip, jog pirkėjai galėtų greičiau suprasti, kur yra kiekvienas skyrius. Ji pažymi, kad pirkimo patogumas yra svarbiausias prioritetas.
„Maxima“ atstovas Titas Atraškevičius patvirtina, kad išdėstymo kaita yra nuolatinė ir siekiama geresnio apsipirkimo. Prekės išdėstomos taip, kad viena kategorija natūraliai papildytų kitą. Pavyzdžiui, šalia arbatos dedami saldumynai, o šalia miltų – prieskoniai ir makaronai. Tai padeda pirkėjams kurti logišką krepšelį.
Prekybininkai pripažįsta: pokyčiai kelia nepatogumų, bet yra laikini
Nors prekybos tinklai tikina, kad pokyčiai yra naudingi, jie taip pat sutinka, kad pirkėjai gali pasijusti sutrikę. „Rimi“ atstovė pripažįsta, kad nuolatiniams pirkėjams reikia laiko priprasti. Tačiau ji tvirtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai supaprastina apsipirkimą ir padeda geriau orientuotis.
„Norfa“ atstovas Darius Ryliškis tikina, kad jų parduotuvėse visiški prekių išdėstymo perkėlimai nėra daromi. Dažniausiai keičiamos tik sezoninės zonos. Tai reiškia, kad keičiantis šventėms arba atėjus tam tikram metų laikui, tam tikri skyriai natūraliai užleidžia vietą naujoms prekėms.
Vienodinimo strategija: vienodi išdėstymai visoje Lietuvoje
„Lidl“ pateikia dar vieną strateginį paaiškinimą. Jie teigia, kad visos jų parduotuvės suplanuotos pagal vieną standartą. Tai leidžia pirkėjams visoje Lietuvoje orientuotis taip pat lengvai, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste jie apsiperka.
Ta pačia kryptimi juda ir „Maxima“. Atstovas sako, kad tinklas jau prieš kelerius metus pradėjo parduotuvių vienodinimo procesą. Todėl pirkėjas, apsilankęs skirtinguose miestuose, turėtų rasti prekes panašiose vietose, jei parduotuvės yra to paties dydžio.
Sezoniškumo įtaka: kodėl lentynos nuolat kinta?
Dar vienas svarbus veiksnys yra sezoniškumas. Kai tik praeina viena šventė, lentynose atsiranda naujų prekių. Žvakių skyrius po Vėlinių greitai užleidžia vietą Kalėdų atributikai. Naujos prekės reikalauja naujos vietos, todėl kai kurios kategorijos laikinai pasislenka.
„Rimi“ atstovai tikina, kad prieš keičiant išdėstymą analizuojami pirkėjų srautai ir žiūrima, kuriose vietose žmonės lankosi dažniausiai. Tai padeda išdėstymą pritaikyti prie realaus pirkėjų elgesio.
