Marsą tyrinėjantis NASA marsaeigis „Curiosity“ netikėtai aptiko stulbinantį radinį – iš pažiūros visai eilinis akmuo, atsitiktinai sutraiškytas po marsaeigio ratais, atvėrė ryškiai geltonus kristalus.
2024 m. gegužę 899 kilogramų sveriantis marsaeigis pervažiavo trapią mineralinę nuolaužą, ši suskilo ir jos viduje pasimatė elementinės sieros kristalai. Tokia siera dar vadinama brimstone.
Nors Marse sulfatai – gana dažnas reiškinys, šis atradimas išskirtinis: tai pirmasis kartas, kai Raudonojoje planetoje aptikta grynos, elementinės formos siera.
Dar daugiau intrigos suteikia vieta, kurioje rastas akmuo. Gediz Vallis kanale, kur „Curiosity“ atliko šį netyčinį „eksperimentą“, gausu akmenų, labai panašių į tą, kuris buvo sutraiškytas. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šios vietovės atkarpose elementinė siera gali būti gerokai paplitusi.
„Rasti lauką akmenų, sudarytų iš grynos sieros, yra tarsi rasti oazę dykumoje. Jos ten neturėtų būti, todėl dabar turime paaiškinti, kaip taip nutiko. Būtent keisti ir netikėti atradimai ir daro planetų tyrinėjimą tokį jaudinantį“, – 2024 m. liepą teigė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos „Curiosity“ projekto mokslininkas Ashwinas Vasavada.
Sulfatai – tai druskos, susidarančios, kai siera (dažniausiai junginių pavidalu) vandenyje susimaišo su kitais mineralais. Vandeniui išgaravus, mišinys išdžiūsta, o sulfatai lieka kaip nuosėdos.
Tokie mineralai mokslininkams yra vertingi, nes gali daug pasakyti apie Marso vandens istoriją ir tai, kaip planeta kito bėgant laikui. Tačiau gryna siera formuojasi tik labai specifinėmis, gana siauromis sąlygomis. Iki šiol nebuvo žinoma, kad tokios sąlygos būtų vyravusios būtent tame regione, kuriame „Curiosity“ aptiko šį radinį.
Marso geologinė praeitis vis dar slepia daug paslapčių. Vis dėlto faktas, kad planetos paviršiuje aptinkama nemažai grynos sieros, leidžia įtarti, jog yra svarbių procesų ar įvykių, kurių dar nesuprantame.
Mokslininkai pabrėžia, kad siera – gyvybei svarbus elementas. Įprastai organizmai ją pasisavina sulfatų pavidalu, o ji reikalinga sintetinti dvi esmines aminorūgštis, iš kurių sudaromi baltymai.
Kita vertus, vien šis atradimas dar neatsako į klausimą, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė – patikimų jos įrodymų iki šiol nerasta. Tačiau tyrinėtojai nuolat aptinka komponentų, kurie gyvybei galėtų būti naudingi: vandens pėdsakų, svarbių cheminių junginių ir ženklų, kad praeityje kai kuriose vietose galėjo būti gyventi tinkamos sąlygos.
„Curiosity“ prietaisai leido ištirti ir identifikuoti sieringus akmenis Gediz Vallis kanale, tačiau jei marsaeigis nebūtų pasirinkęs maršruto, kuriame netyčia pervažiavo vieną iš jų, šis atradimas galėjo dar ilgai likti nepastebėtas.
Artimiausias žingsnis – išsiaiškinti, kaip siera galėjo atsirasti šioje vietovėje, remiantis tuo, kas žinoma apie Marsą. Tam gali prireikti detalesnių skaičiavimų ir Marso geologinės raidos modeliavimo.
Tuo metu „Curiosity“ tęs kelionę ir rinks daugiau duomenų. Gediz Vallis kanalas laikomas vietove, turtinga Marso istorijos: tai senovinis vandens kelias, kurio uolienose išlikę pėdsakai apie upę, tekėjusią čia prieš milijardus metų.
Marsaeigis juda kanalu toliau, ieškodamas, kokių dar staigmenų gali slėpti akmenys už artimiausio posūkio.
Ankstesnė šio pasakojimo versija buvo publikuota 2024 m. liepą.
