Antradienį pirmąją pavasario sesijos dieną Seime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlys pratęsti ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai galiojimą iki 2027 m. pabaigos.
Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Teigiama, jog tai užkirstų kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, pratęsus ribojamųjų priemonių galiojimą, Lietuva – greta ES sankcijų – turės galimybę taikyti šias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
ELTA primena, kad 2023 m. balandį buvo priimtas Lietuvos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.
Šis įstatymas galioja iki šių metų gegužės 2 d. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog Rusija ir toliau tęsia agresiją prieš Ukrainą, Vyriausybėje sausio pabaigoje buvo pristatytas siūlymas įstatymo galiojimą pratęsti. Atitinkamai ministrų kabinetas šiam siūlymui pritarė.
Be to, Seimas praėjusių metų balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
