Mokslininkų atliktas eksperimentas su pelėmis Kinijos kosminėje stotyje „Tiangong“ pateikė netikėtai viltingų rezultatų. Iš kosmoso grįžusi pelė sėkmingai atsivedė jauniklių, o tai rodo, kad trumpalaikis buvimas orbitoje nebūtinai pakenkia žinduolių reprodukcijai. Šis tyrimas laikomas svarbiu žingsniu planuojant ilgalaikes žmonių keliones ir gyvenimą kosmose.
Spalio pabaigoje Kinijos mokslininkai į kosminę stotį „Tiangong“ išsiuntė kelias peles. Graužikai orbitoje praleido dvi savaites, o vėliau sugrįžo į Žemę. Dabar paaiškėjo, kad viena iš jų atsivedė jauniklių. Šis, iš pirmo žvilgsnio paprastas, faktas gali turėti labai didelę reikšmę žmonijos ateičiai kosmose.
Į „Tiangong“ stotį kartu su trimis tajkonautais, vykstant pilotuojamai misijai „Shenzhou-21“, buvo nusiųstos keturios pelės, pažymėtos numeriais 6, 98, 154 ir 186. Astronautai stotyje liko ilgesniam laikui, tačiau gyvūnai į Žemę sugrįžo anksčiau – lapkričio 14 dieną.
Praėjus kelioms savaitėms po sugrįžimo, viena iš patelių atsivedė devynis jauniklius. Iš jų išgyveno šeši, ir, mokslininkų vertinimu, tai atitinka natūralų tokių vadų išgyvenamumo rodiklį. Motina sėkmingai maitina jauniklius, o jų raida laikoma normalia.
Eksperimento vadovas Wang Hongmei iš Kinijos mokslų akademijos Zoologijos instituto pabrėžė, kad trumpalaikis kosminis skrydis nepakenkė pelių gebėjimui daugintis. Tai kelia daug vilčių planuojant būsimą žmonių kosminę ekspansiją ir ilgalaikį buvimą orbitoje bei už Žemės ribų.
Artimiausiu metu mokslininkai ketina nuodugniai stebėti jauniklių augimą ir jų fiziologiją. Taip bus siekiama įvertinti, ar motinos buvimas kosmose turėjo kokios nors įtakos jų tolimesniam vystymuisi.
Pelės – svarbus žmonių biologijos modelis
Pelių pasirinkimas tokiam eksperimentui nėra atsitiktinis. Šie maži žinduoliai pasižymi dideliu genetiniu panašumu į žmones, o jų fiziologinės reakcijos į stresą ir aplinkos pokyčius yra labai artimos žmogaus biologijai. Dėl to pelės itin dažnai pasirenkamos kaip modeliniai organizmai medicinos, genetikos ir kosmoso biologijos tyrimuose.
Mokslininkai neabejoja: jeigu kosminė aplinka darytų neigiamą poveikį žinduolių reprodukcijai, tai pirmiausia turėtų išryškėti būtent pelių eksperimentuose. Vis dėlto ši konkreti misija nebuvo visiškai sklandi ir atskleidė ne tik biologinius, bet ir logistinius iššūkius.
Atvykus tajkonautams į „Tiangong“ stotį, prie jos buvo prijungti du kosminiai laivai, iš kurių vienas buvo apgadintas kosminės šiukšlės. Buvo reali rizika, kad pelės orbitoje užtruks ilgiau nei planuotas dvi savaites.
Didžiausias rūpestis kilo dėl pašaro – atsargų nebuvo numatyta ilgesniam laikotarpiui. Todėl dalis maisto buvo pradėta taupyti ir papildyti mišiniu iš tajkonautams skirtų davinių. Paaiškėjo, kad saugiausias atsarginis maistas pelėms buvo sojų pienas, kuriuo buvo galima patikimai kompensuoti dalį jų raciono.
Be to, kinų mokslininkai stengėsi pelėms sukurti kuo artimesnes Žemės sąlygoms gyvenimo aplinkybes. Stotyje joms buvo nustatytas pastovus paros ritmas: šviesa įjungiama 7 valandą ryto, o išjungiama 19 valandą vakaro. Taip mėginta kiek įmanoma tiksliau atkartoti natūralią dienos ir nakties kaitą, svarbią gyvūnų biologiniam laikrodžiui.
Šio eksperimento rezultatai rodo, kad trumpalaikės kosminės misijos, esant tinkamoms sąlygoms ir atidžiai priežiūrai, nebūtinai trikdo žinduolių reprodukciją. Tolimesni stebėjimai padės geriau suprasti, kokį ilgalaikį poveikį kosminė aplinka gali turėti palikuonių sveikatai ir raidai – tai itin svarbu ruošiantis ilgoms pilotuojamoms kelionėms ir galimam nuolatiniam žmonių gyvenimui kosmose.
