Šiandien pirmaujančios oro linijų bendrovės Baltijos šalyse „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas kartu su valdybos nariais – finansų direktoriumi Vitoldu Jakovlevu (Vitolds Jakovļevs) ir komerciniu direktoriumi Paulu Cālītiu (Pauls Cālītis) – per investuotojams skirtą pokalbį pristatė preliminarius neaudituotus bendrovės pirmojo pusmečio iki 2024 m. birželio 30 d. finansinius rezultatus.
Apskritai „airBaltic“ išlaikė gerų verslo, finansinių ir veiklos rezultatų trajektoriją, tęsdama gerus pirmojo ketvirčio rezultatus.
Preliminariais neaudituotais duomenimis, pirmąjį pusmetį oro linijų bendrovės pajamos buvo rekordinės – maždaug 339 mln. eurų, t. y. 16 proc. didesnės nei 2023 m., o koreguotas EBITDAR siekė beveik 77 mln. eurų, t. y. maždaug 22 mln. eurų, arba 39 proc. daugiau nei 2023 m. pirmąjį pusmetį, o koreguota EBITDAR marža siekė 22,6 proc., t. y. 3,7 procentinio punkto daugiau nei 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Pirmojo pusmečio koreguotas EBITDAR yra naujas visų laikų oro transporto bendrovės pirmojo pusmečio veiklos rezultatų rekordas.
„Pirmąjį pusmetį turėjome puikius rezultatus, kuriuos lėmė išaugęs skrydžių ir keleivių skaičius, padidėjęs efektyvumas ir ypatingas dėmesys klientų aptarnavimui. Panašiai kaip ir kiti šios pramonės šakos atstovai, susidūrėme su didėjančiomis sąnaudomis ir pajėgumų iššūkiais, tačiau mūsų strateginis dėmesys ir veiklos efektyvumas leido mums sėkmingai susidoroti su šiais iššūkiais.
Be to, „airBaltic“ pirmojo pusmečio rezultatai rodo oro linijų bendrovės atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti bei klestėti sudėtingomis rinkos sąlygomis“, – teigia „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.
„Nepaisant teigiamų duomenų, „airBaltic“ patyrė grynąjį nuostolį pirmiausiai dėl numatomo „Pratt & Whitney“ variklių trūkumo 2024 m., pagreitėjusių nusidėvėjimo sąnaudų, kurias lėmė tai, kad varikliai anksčiau nei planuota buvo tikrinami remonto dirbtuvėse (iš dalies dėl metalo miltelių problemos), taip pat valiutos nuvertėjimo ir vienkartinių sąnaudų, susijusių su ankstesnių obligacijų išankstiniu išpirkimu. Nepaisant to, ir toliau stebime gerus rezultatus, atitinkančius mūsų lūkesčius, o mūsų dėmesys veiklos tikslumui ir strateginiam lankstumui leidžia mums sėkmingai užbaigti šiuos metus.“
„Žvelgiant į ateitį, mūsų pagrindiniai tikslai išlieka nepakitę – užtikrinti geriausią susisiekimą iš Baltijos šalių, taip pat gerinti keleivių patirtį ir iš esmės prisidėti prie ekonomikos“, – išskiria M. Gaussas.
Per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius „airBaltic“ pervežė daugiau nei 2 mln. keleivių, t. y. beveik 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2023 m. Bendras per pirmąjį pusmetį įvykdytų skrydžių skaičius išaugo beveik 12 proc. iki 34 tūkst. ir pasiekė dar vieną naują aviakompanijos rekordą.
Istoriniai maksimumai buvo pasiekti ir pagal kitus pagrindinius veiklos rodiklius. Neįskaitant ACMI operacijų, oro transporto bendrovė įvykdė apie 22 tūkst. skrydžių, t. y. beveik 9 proc. daugiau, ir užregistravo daugiau kaip 4 mlrd. turimų sėdimųjų kilometrų (ASK), t. y. 16 proc. daugiau. Užpildymo koeficientas taip pat pagerėjo iki 77 proc., t. y. 2 procentiniais punktais daugiau nei 2023 m. I pusmetį. Šie rekordai rodo didesnį oro linijų bendrovės veiklos efektyvumą ir gebėjimą patenkinti didėjančią paklausą.
Šiais metais skraidydama daugiau nei 130 maršrutų, iš kurių 20 pridėta 2024 m., ir turėdama 24 bendrojo kodo partnerius, „airBaltic“ ir toliau siūlo geriausią susisiekimą tarp Baltijos šalių ir likusio pasaulio.
