Prieš metus Vilniuje, Švitrigailos gatvėje esančiose patalpose Viktoras Diawara su kompanija planavo surengti Naujųjų sutikimo vakarėlį. Lofto aura pasirodė tokia gera, jog Viktoras suprato – atėjo metas įgyvendinti ilgai brandintą idėją.
Dabar jau galima pasikalbėti apie pirmuosius „Lofto“ metus, įspūdžius ir ateities planus. Vienas iš „Lofto“ įkūrėjų V. Diawara teigia, kad su kiekvienu renginiu komanda įgyja vis daugiau patirties ir pamažu artėja savo link tikslų. Apie tai ir dar daugiau – interviu su Viktoru Diawara.
Kodėl pasirinkta vieta loftas? Kam ir kada gimė tokia idėja?
Konkreti idėja kilo lygiai prieš metus. O šiaip jau labai seniai kirbėjo mintis, kad reikia turėti savo vietą, savo erdvę. Tai buvo tik teorinės mintys, niekada nesvajojau apie klubą ar ką nors panašaus. Prieš metus pamačiau šitas patalpas ir iškart supratau, jog tai tinkama vieta. Net nežinau, kas čia anksčiau buvo, bet iškart pajutau, kad šita vieta turi gerą aurą. Tada ir pradėjo vystytis pati idėja. Jau su „Tabami“ komanda buvome organizavę daug renginių, vyko ir nemažai privačių vakarėlių, todėl supratau, kad atėjo metas viską perkelti į konkrečią vietą.
Lofto dydis labai geras, čia telpa tikrai daug žmonių. Vilniuje ne tiek ir daug yra salių, kurios galėtų sutalpinti tūkstantinę auditoriją. Tokia vieta suteikia galimybių į Lietuvą atvežti daug įvairių grupių, kurios yra pakankamai žinomos arba nežinomos, bet tikrai gerai grojančios.
Kadangi pati idėja negimė netikėtai, tai ir kūrimo procesas vyksta nuolat. Net ir dabar kiekvienas prie mūsų komandos prisidedantis žmogus atneša į loftą kažką naujo, naujų idėjų, todėl čia nuolat vyksta tobulėjimas.
Kas dabar sudaro pagrindinę „Lofto“komandą?
Na, turime vadybininkę Aistę, kuri viską tvarko ir visus varo į priekį. Mūsų scenografas Robertas Kalinkinas yra atsakingas už bendrą lofto išvaizdą. Indrė mūsų komandoje atsakinga už viešuosius ryšius, Arnas prižiūri techniką, garsą, apšvietimą. Dar labai mums padeda savanoriai, kurie visada pagelbėja ruošiantis renginiams.
Su kokiomis didžiausiomis problemomis susidūrėte įrenginėdami loftą?
Manau, kad problemos priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių. Galbūt kas nors čia būtų pastatęs dvi kolonėles ir įkūręs visiškai kitokio pobūdžio vietą. O kitas gal padarytų didžiulį remontą ir atidarytų prabangų klubą. Mes nusprendėme viską padaryti po truputį. Mūsų lankytojai, kurie čia lankosi nuolat, tikrai pastebi, kad loftas yra gyvas ir pulsuoja.
Per šiuos metus čia atsirado daugybė naujų dalykų, kurių metų pradžioje nebuvo. „Loftas“ ir yra gyvas iš tų žmonių, kurie čia ateina. Didelių investicijų čia tikrai neįdėta. Iš lofto mes neketiname pasipelnyti. Po kiekvieno renginio vyksta jo aptarimas, įvertiname, kas buvo gerai, kas blogai. Stengiamės, kad kiekvienas „Lofto“ renginys būtų žingsnis į priekį ir kad lankytojai tą pajaustų.
Na, jei kalbėti apie konkrečius rūpesčius, tai didžiausias rūpestis turbūt yra lofto erdvė, nes tokią patalpą prišildyti nėra paprasta. Visgi mes nežiūrime į tai kaip į kažkokias problemas. Tai tiesiog yra kažkas, ką mes turime išspręsti, jei norime pasiekti tą lygį, apie kurį galvojame. Po truputį to ir siekiame. Tikrai neplanuojame didžiulio remonto. Lofto dvasia čia turi išlikti.
Ar „Lofto“lankomumas jus nustebino? Tikėjotės daugiau ar mažiau lankytojų?
Didelio plano įkuriant „Loftą“ nebuvo. Niekada ir neskaičiavom, kiek žmonių norime pritraukti. Vis tiek suveikia ir naujos vietos faktorius, todėl daug kam buvo įdomu vien dėl to. Svarbu ir tai, kad „Loftas“ visgi nėra centre. Jei žmonės čia ateitų ir iškart reikėtų kviestis taksi bei važiuoti atgal į senamiestį, tada „Loftui“ būtų blogai. Dabar, manau, mūsų komanda dirba šauniai ir sugeba pritraukti užtektinai lankytojų, juos sudominti.
O koks yra „Lofto“lankytojas?
Manau, kad publika panaši į tą, kuri eidavo ir „Tabami“ renginius. Turbūt tai yra žmonės, kurie nori daugiau įspūdžių, ne vien tik televizoriaus namuose ar didžėjaus klube. O tokių žmonių yra visur, todėl mūsų auditorija labai plati. Renginiuose matome žmonių ir iš užsienio ambasadų, ir iš reklamos agentūrų. Net nenorėčiau išskirti kažkokios konkrečios grupės.
Kai kam tikrai gali atrodyti, kad loftas jau „supopsėjo“, bet aš manau, kad taip nėra. Paprasčiausiai skirtingi renginiai „atsiveda“ skirtingą publiką. Jei „Lofte“ vyksta šokių muzikos vakaras, ateina tokią muziką mėgstanti publika. Aš manau, kad „Loftas“ pamatys ir pankų, ir gotų, ir teatro žiūrovų, ir dar kitos įvairios auditorijos.
Tad esate pakankamai atviri pasiūlymams. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai norintiems koncertuoti „Lofte“?
Kokybė. Svarbiausia, kad tai būtų kokybiška ir įdomu. Norime, kad ilganiui „Loftas“ būtų vieta, kur galėtų atsiskleisti nauji muzikantai, menininkai, aktoriai, siuvėjai, šokėjai ir kas tik nori. „Loftas“ turi tapti meno, kultūros namais.
Visgi kol mes pasieksime tokį lygį, kad galėtume tiesiog dovanoti erdvę visiems menininkams, turime dar daug nueiti. Oficialiai „Loftas“ yra įregistruotas kaip kultūros centras, todėl čia ir turi būti kultūros centras. Jei taip būna, kad savaitgalį neturime jokių renginių, tai tikrai nedarome čia komercinės diskotekos.
Gal jau esate numatę naujų renginių kitiems metams?
Yra keli teatro režisieriai, kurie norėtų išnaudoti šią erdvę. Čia jau lankėsi ir Dalios Ibelhauptaitės opera „XYZ“. Norime toliau eiti į tą pusę ir tikrai laukiam įvairių originalių pasiūlymų. Svarbiausia, kad tai būtų kokybiška ir įgyvendinama. Jei nedarysime kokybiškų projektų, mums išsilaikyti ir pasiekti savo tikslus bus sunku.
Jaučiate konkurenciją su kitais klubais? O gal siekiate bendradarbiauti?
Aš visada esu labiau linkęs bendradarbiauti. Gal kas nors į mus žiūri kaip į konkurentus, bet aš tikrai to nedarau. Norėtume rengti ir bendrus renginius sujungdami skirtingas erdves, esame atviri visiems pasiūlymams. Tikrai nematau prasmės konkuruoti ar kažką aplenkti. Svarbiausia mums yra daryti tai, ką darome. O tai jau ganėtinai skiriasi nuo to, kas vyksta kitur ir auditorija pati susirenka.
Kaip vienu žodžiu ar sakiniu apibūdintum primuosius „Lofto“metus?
Daug įspūdžių. Šitam darbe man tas labiausiai ir patinka. Kone kasdien sutinku naujus menininkus, atlikėjus. Visą laiką su kuo nors susirašinėju, stebiu įvairius atlikėjus. Pradėjau daug ieškoti ir daug atrasti. Visa mūsų komanda, manau, patyrė labai daug įspūdžių ir sutiko daug „teisingų“ žmonių. Tai ir yra geriausias atlygis.
