Mokslininkai įspėja, kad pasaulis artėja prie itin pavojingos ribos, galinčios sukelti dramatiškų pasekmių visame pasaulyje. Atlanto pietų cirkuliacija, vadinama AMOC, kuri apima ir mums gerai žinomą Golfo srovę, gali visiškai sustoti po 2100 metų.
Naujausi tyrimai rodo, jog šis scenarijus nebėra tik teorinė prielaida, o reali grėsmė, kurios padariniai paveiktų ne tik klimatą Europoje, bet ir kritiškai išbalansuotų oro bei jūros sąlygas tropikuose ir kituose pasaulio regionuose. Ši cirkuliacija yra esminė priežastis, kodėl Europa džiaugiasi palyginti švelniu klimatu, nors geografiškai yra gana aukštai šiaurėje.
Tačiau spartėjantis klimato atšilimas keičia šimtmečiais nusistovėjusius gamtos mechanizmus. Dėl to mokslininkai prognozuoja ne tik itin šaltas žiemas šiaurės vakarų Europoje, bet ir dideles sausras vasarą, kurios gali sukelti milžiniškų iššūkių tiek žmonių sveikatai, tiek žemės ūkiui.
Jeigu šis procesas taptų negrįžtamas, tropikuose pasikeistų kritulių pasiskirstymas, o tai paliestų milijonus gyventojų, priklausomų nuo stabilaus lietaus sezonų ciklo. Todėl šis atradimas kelia didelį susirūpinimą ir verčia ieškoti neatidėliotinų sprendimų, kurie padėtų sumažinti riziką dar iki katastrofiškų padarinių.
Kas yra Atlanto pietų cirkuliacija?
AMOC galima palyginti su milžinišku konvejeriu, kuris perneša šilumą ir energiją vandenynais. Šiltas vanduo nuo tropikų paviršiumi keliauja į šiaurę, o gilesniuose sluoksniuose atgal į pietus grįžta šaltesnis ir tankesnis vanduo. Šis natūralus mechanizmas reguliuoja klimatą, užtikrindamas švelnesnes žiemas Europoje ir tam tikrą stabilumą kitose pasaulio vietose.
Tačiau moksliniai modeliai rodo vis labiau neraminančias tendencijas. Klimato atšilimas trukdo šiam procesui, nes šiauriniuose vandenyse paviršinis sluoksnis nebeatvėsta taip, kaip anksčiau. Vietoj to jis išlieka šiltesnis ir lengvesnis, todėl nenugrimzta ir nesimaišo su gilesniais sluoksniais. Šis pokytis kelia grėsmę stabilumui, nes jei sistema sustos, pasekmės bus negrįžtamos.
Atliekant kompiuterines simuliacijas nustatyta, kad itin svarbūs pokyčiai vyksta Labradoro jūroje, prie Grenlandijos esančiame Irmingerio baseine bei Norvegijos jūroje. Ten žiemos metu vis rečiau vyksta giliųjų vandenų konvekcija. Tai signalas, kad globalūs procesai jau pradėjo reikšmingai keistis.
Kritinė riba gali būti peržengta greitai
Mokslininkų teigimu, situacija yra dar pavojingesnė nei manyta anksčiau. Atliekant projekcijas, kurios peržengia 2100 metus, paaiškėjo, jog net ir esant vidutinėms emisijoms, cirkuliacija pamažu silpnėja ir vėliau visiškai sustoja. Pasiekus kritinį tašką, sustabdyti procesą tampa neįmanoma. Tuomet šilumos kiekis, kurį šiaurinis Atlantas išskiria į atmosferą, nukristų iki mažiau nei penktadalio dabartinio lygio, o kai kuriuose modeliuose beveik iki nulio.
Toks scenarijus reikštų ne tik šaltą ir nepastovų klimatą Europoje, bet ir katastrofiškus padarinius visame pasaulyje. Tropikuose keistųsi kritulių zonos, Azijoje galėtų kilti neregėto masto potvyniai, o kitos vietovės patirtų ilgalaikes sausras. Tai turėtų tiesioginės įtakos milijonams žmonių, jų ūkiams ir maisto saugumui.
Tyrėjai pabrėžia, jog būtina kuo skubiau mažinti šiltnamio dujų emisijas. Tai vienintelis būdas sumažinti riziką, kad AMOC sustos. Nepaisant to, kad daugelis modelių dar neįtraukia visų galimų veiksnių, tokių kaip tirpstantys Grenlandijos ledynai, kurie papildomai silpnina procesą, jau dabar aišku, jog laikas veikti sparčiai tirpsta.
Straipsnio esmė akivaizdi, pasaulis artėja prie klimato lūžio taško, kurį peržengus grįžti atgal nebepavyks. Todėl kiekvienas žingsnis siekiant sumažinti emisijas yra svarbus, nes nuo to priklauso mūsų planetos ateitis ir milijonų žmonių gyvenimo sąlygos.
