Į Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą siūloma įtraukti konservuotų maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotes, kurių talpa siekia nuo 1/10 iki 3 litrų.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pavasario sesijos metu teiks parlamentui svarstyti tai numatantį dar pernai vasarą įregistruotą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektą.
Seimo nario teigimu, stipraus alkoholio taros įvairovė yra labai didelė, tad reikia ieškoti būdų, kaip neapsunkinant verslo įtraukti ją į taromatų sistemą.
„Man labai keista, kad taromatai priima alaus butelius, tačiau ne šampano ar degtinės, kurie yra pakankamai vienodi. Standartizuoti buteliai jau seniai turėjo būti įtraukti į depozito sistemą, tačiau geriau vėliau nei niekada“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys T. Tomilinas.
Anot jo, stebėjimai rodo, kad stiklo taros atliekų surinkimo ir perdirbimo rodikliai yra sąlyginai žemi lyginant juos su į užstato sistemą įtrauktomis pakuotėmis, todėl, parlamentaro nuomone, jau pasiteisinusi sistema turėtų suveikti dar kartą.
„Suprantu, jog plečiama užstato sistema reikalautų iš verslo papildomų investicijų, tačiau jos būtų vienkartinės ir ne iš naujo kuriant, o tik patobulinant ir išplečiant jau egzistuojančią pakuočių surinkimo sistemą. Esu įsitikinęs, kad aplinkosauginiai ir visuomeniniai argumentai šiuo atveju yra svarbesni nei kaštai. Kaip jau ne kartą teko įsitikinti, Lietuvoje veikiantis verslas prisideda prie socialinės atsakomybės, gamtos apsaugos projektų“, – sako T. Tomilinas.
Jis pastebi, kad taromatai Lietuvoje pasiteisino, tyrimai rodo, kad juos pasiekia daugiau kaip 90 proc. parduotų pakuočių. T. Tomilino duomenimis, daugiau kaip 97 proc. gyventojų prieš 10 metų pradėjusią veikti užstato sistemą vertina teigiamai arba labai teigiamai.
„Susitvarkėme su skardinėmis ir buteliais – metas judėti toliau. Turime išvalyti balkonus ir sandėliukus nuo sukauptų stiklainių, o pakeles ir miškus – nuo vis dar pasitaikančių alkoholio butelių. Kalbant rimtai, užstato sistemos plėtimas yra natūralus sekantis žingsnis perkeliant gerąją praktiką, kuri jau veikia, patinka žmonėms ir yra gana lengvai įgyvendinama“, – akcentuoja demokratas.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Kartu su T. Tomilinu projektą teikia demokratų frakcijos kolegos, taip pat „Nemuno aušros“, konservatorių ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai.
Kadangi Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja atliekų tvarkymą, šią iniciatyvą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl įstatymo pataisų siūlo gauti Vyriausybės išvadą.
Tokį siūlymą teisininkai teikia atsižvelgdami į tai, kad užstato sistemos išplėtimas pareikalautų papildomų gamintojų ir importuotojų lėšų, susijusių su pakuočių ženklinimu, užstato sistemos administravimu, investicijomis į pakuočių priėmimo sistemą.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kritiškai yra įvertinusi siūlymą į veikiančią užstato sistemą įtraukti ir alkoholio tarą. Eltai ji yra sakiusi, kad šiuo metui šalyje yra parinktas optimalus užstato sistemos modelis, o jį pakeitus gali nukentėti dabar veikianti atliekų tvarkymo sistema, sugriūti visa jo architektūra.
Vis tik žiedinės ekonomikos ekspertai mano, jog siūlymas vertas dėmesio, o dabartinė taros surinkimo sistema tikrai turi potencialo plėstis. Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktoriaus Domanto Tracevičiaus, jei pavyktų daugiau pakuočių įtraukti į užstato sistemą, laimėtų visi.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
