Buvusi vidaus reikalų ministrė, parlamentarė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad 2021 m. rugpjūtį prie Seimo kilus riaušėms, ji paprašė Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgų pagalbos malšinant neramumus.
Apie tai A. Bilotaitė trečiadienį kalbėjo Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Šis teismas apeliacine tvarka nagrinėja riaušių prie Seimo bylą.
Ji nurodė pasinaudojusi įstatymo nuostata, kuria vidaus reikalų ministrui leidžiama pasitelkti VST pajėgas.
„Tai padariau aš, pasinaudojau tokia galimybe. Susisiekiau su tuometiniu VST vadovu (Ričardu Pociumi – ELTA) ir buvo pasitelkti VST pareigūnai. (…) Jeigu vyksta situacija, jeigu vyksta neramumai, riaušės, tą vidaus reikalų ministras gali padaryti“, – komentavo nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavusi A. Bilotaitė.
2021 m. konservatorė ėjo vidaus reikalų ministrės pareigas.
A. Bilotaitė nurodė, kad tuometinį VST vadovą R. Pocių apie neramumus prie Seimo ir poreikį juos malšinti informavo telefoniniu skambučiu.
Buvusi ministrė, dabartinė parlamentarė, klausiama, kodėl paprašė VST vadovo pasitelkti šios tarnybos pareigūnus, teigė, kad ją priimti šį sprendimą pastūmėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. gaunama informacija apie blokuojamus Seimo išėjimus, vykdomus kitus esą neteisėtus veiksmus. A. Bilotaitė tvirtino, kad jai informaciją nuolat pateikinėjo tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Daugiau negu 60 apeliacinių skundų
Teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis skundus pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.
Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.
Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.
Anksčiau mokytoja dirbusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę teismas pripažino kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų.
Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.
Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
