Rudens sezonas daržininkams reiškia ne tik nuimtą derlių, bet ir būtinybę pradėti galvoti apie kitų metų sėkmę. Viena didžiausių klaidų, kurias daro pradedantieji – tai palikti dirvą ilsėtis be jokio papildomo dėmesio. Iš tiesų, po bulvių derliaus žemė būna itin išsekusi, praradusi svarbiausius mikroelementus, o jos struktūra dažnai pažeista.
Bulvės yra viena iš tų kultūrų, kuri intensyviai siurbia dirvos maistines medžiagas. Jos pasiima daug kalio, fosforo, azoto ir sumažina dirvos biologinį aktyvumą. Negana to, dažnas kasimas suslegia dirvą, dėl ko sutrinka drenažas, mažėja deguonies kiekis šaknims ir blogėja sąlygos augalų augimui.
Laimei, yra gana paprastų sprendimų, kurie gali padėti atkurti išsekusią žemę, prisotinti ją reikalingomis medžiagomis ir pasiruošti naujam sezonui be brangių klaidų ar neefektyvių bandymų.
Kodėl po bulvių žemė tokia išvargusi
Bulvės – tai itin maistingųjų medžiagų reikalaujantis augalas. Kiekvienam kilogramui užaugusių bulvių reikia viso spektro elementų: kalio, fosforo, azoto. Šių medžiagų likučiai po derliaus būna menki. Dėl to, jei nieko nesiimama, kitais metais augalai neturės pakankamo maitinimosi pagrindo.
Taip pat bulvės prisideda prie dirvos struktūros blogėjimo. Dažnas kasimas ir važinėjimas vežimėliais ar traktoriukais suslegia viršutinį sluoksnį. Mažėja oro poringumas, sulėtėja drėgmės įsigėrimas ir išgaravimas. Dirva tampa ne tik neturtinga, bet ir fiziškai sunki augalams.
Pirmieji žingsniai po derliaus
Vos tik iškasus paskutines bulves, verta iš karto pašalinti visus stiebus, lapus, šaknis bei kitus augalų likučius. Juose dažnai slepiasi kenkėjai ar ligų sukėlėjai, todėl jų palikimas – klaida.
Po to rekomenduojama lengvai perarti arba sufrezuoti dirvą. Taip pagerinama aeracija, pažadinama mikroflora, kuri natūraliai atlieka dirvos atgaivinimo funkciją.
Labai svarbu į dirvą įterpti organinės medžiagos – perpuvusio mėšlo, komposto ar biohumuso. Šie šaltiniai ne tik grąžina dirvai maistines medžiagas, bet ir pagerina jos struktūrą, drėgmės išlaikymą bei gyvybingumą.
Tinkamiausios trąšos po bulvių
Pirmiausia verta naudoti azotines trąšas, kurios būtinos kitiems augalams. Galima rinktis amonio salietrą arba karbamidą. Šios medžiagos padeda formuotis žaliajai masei ir aktyvina mikroorganizmų veiklą.
Ne mažiau svarbūs fosforas ir kalis. Jie atsakingi už šaknų stiprumą ir augalų atsparumą. Tam puikiai tinka superfosfatas arba kalio druska. Galima rinktis ir kompleksines mineralines trąšas, kurios jau subalansuotos pagal dažniausiai išsekusių elementų santykį.
Verta nepamiršti ir natūralesnio metodo – žaliųjų trąšų, kitaip vadinamų sideratais. Tai augalai, kurie greitai auga, praturtina dirvą azotu, sukuria tankią šaknų sistemą ir, suarti dar nesukietėję, tampa puikia organika.
Kurie sideratai geriausi po bulvių
Žirniai – puikiai tinka bet kokiai dirvai. Jie kaupia azotą ir yra itin vertingi prieš kapustines daržoves. Lubinai – viena geriausių alternatyvų, nes gerai išpurena žemę, tvirtai įsitvirtina ir efektyviai praturtina dirvą.
Facelija – greitai auga, sukuria žalią masę, kurią vėliau lengva įterpti, be to, slopina piktžolių augimą. Šie augalai sėjami iškart po derliaus. Iki žiemos jie suspėja išaugti ir padaryti savo darbą. Vėliau jie įdirbami į dirvą kaip natūralios trąšos.
Papildomi patarimai daržininkams
Sunkios dirvos savininkams verta įmaišyti šiek tiek smėlio – apie 2-3 kilogramus į kvadratinį metrą. Tai padės geriau įsigerti vandeniui ir užtikrins efektyvesnį šaknų vystymąsi. Rekomenduojama taip pat patikrinti dirvos rūgštingumą. Bulvės rūgština dirvą, todėl jei pH yra žemesnis nei 6, verta įberti dolomitmilčių ar kalkių.
Tręšti geriausia dar rudenį, kol žemė šilta. Taip dirvožemio bakterijos suspėja suaktyvėti ir įsisavinti naujai gautas medžiagas. Sideratus galima palikti per žiemą, o pavasarį – suarti.
Ką sodinti po bulvių
Po bulvių geriausiai dera ankštiniai, tokie kaip žirniai ar pupos. Taip pat galima rinktis rugius, kvietrugius, garstyčias ar kopūstus. Tačiau nesiūloma iškart po bulvių sodinti kitas bulvines kultūras – pomidorus, baklažanus ar paprikas. Tai padidina kenkėjų ir ligų riziką, be to, šios daržovės irgi stipriai išsekina dirvą.
Po bulvių derliaus žemė lieka tuščia – tiek maistinių medžiagų, tiek struktūros prasme. Norint užtikrinti stiprų, sveiką ir gausų kitų metų derlių, jau dabar būtina imtis veiksmų.
Tai reiškia organinių medžiagų įterpimą, tinkamų trąšų pasirinkimą ir galimų žaliųjų trąšų sėją. Atidžiai pasiruošus dirvą jau rudenį, pavasarį nebereikės spręsti krūvos problemų, o augalai atsidėkos stipriu augimu ir gausiais vaisiais.
