Baiminamasi, kad žarnyno infekcijos epidemija, kilusi Vokietijoje, gali pasklisti į kitas Europos šalis. Ir dėl to vargu ar galima kaltinti sanitarines tarnybas aplaidumu, prekybos ryšiai tarp Europos šalių tokie sudėtingi ir persipynę, jog užkrato šaltinį ir plitimo kelius nustatyti labai sunku, praneša verslo portalas VFM.ru.
Kiek anksčiau Vokietijos valdžia paskelbė, kad šalyje nuo žarnyno infekcijos, kurią sukelia enterohemoraginės žarnyno lazdelės (EHEC), iš daugiau nei 600 sunkiai susirgusių žmonių 10 jau mirė. Būtent ispaniškuose agurkuose tyrėjai aptiko šios nepaprastai agresyvios atmainos žarnyno lazdelę EHEC.
Dažnai žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyne aptinkama bakterija „Escherichia coli“ iki šiol buvo laikoma beveik nepavojinga. Bet yra tokių atmainų, kurios gali sukelti didelį pavojų žmogaus gyvybei. Kol kas neaišku, kas privertė šią bakteriją keisti savo savybes. Pirmą kartą aprašyta 1977 metais, ji kartkartėmis sukeldavo žarnyno veiklos sutrikimų, tačiau niekad – tokių intensyvių ir pagal tokią keistą schemą: nuo naujosios EHEC nukentėjo daugiau suaugusiųjų nei vaikų, daugiau moterų nei vyrų.
Ironiška, kad daugiausia užsikrėtė sveiko maisto šalininkų, vartojančių daug daržovių ir vaisių. Mikrobiologų pastebėjimu, bakterijos, kuria užsikrėtė vokiečiai, atmaina yra atspari daugumai antibiotikų. Kaip skelbia viena hipotezių, žarnyno lazdelė, kurių galima aptikti karvių mėšle, tapo itin agresyvi veikiama chemikalų ir antibiotikų, naudojamų gyvulininkystėje.
Roberto Kocho instituto specialistai, ištyrę ligonių istorijas, spėja, kad sunkių ligos simptomų, įskaitant ir inkstų nepakankamumą, galėjo sukelti jų vartoti pomidorai, salotų lapai ir agurkai. Atsižvelgdami į apsinuodijimo atvejų geografiją, gydytojai iš pradžių įtarė trąšas, kurios buvo naudojamos šiaurinės šalies dalies ūkiuose. Pradėti intensyvūs tikrinimai, tačiau aiškių rezultatų jie nedavė.
Ispanijos vyriausybė neatmeta galimybės pareikalausianti iš Vokietijos valdžios piniginės kompensacijos už šiuos „milžiniškus nuostolius“, kuriuos Ispanijos žemės ūkiui pridarė vokiečių „spekuliacijos“ dėl užkrėstų ispaniškų agurkų. Ispanijos pusė tvirtina, kad Vokietijos valdžia elgiasi neatsakingai, vienareikšmiškai kaltę dėl dešimties žmonių mirties versdama Ispanijos ūkininkams – esą žmonės mirė dėl ispaniškuose agurkuose aptiktos bakterijos. Madrido nuomone, kol kas nėra aiškiai nustatyta žarnyno lazdelės EHEC kilmė.
„Tai absoliučiai neleistina. Neatsakinga ir absurdiška, – laikraštis „El Mundo“ cituoja Ispanijos valdininko žodžius. – Negalima žlugdyti rimtos, patikimos gamybos sistemos remiantis nuogirdomis“.
Ispanijos žemės ūkio eksportas užima pirmaujančias pozicijas Europoje ir pasaulyje: ispanai gamina daugiausia alyvuogių aliejaus, daugiausiai užaugina braškių, apelsinų – sąrašą būtų galima tęsti. Jeigu dar prie visų Ispanijos ekonomikos bėdų Europa dabar apribos ispaniškų vaisių ir daržovių importą, Madridui šis smūgis bus sunkiai pakeliamas.
Pasak Ispanijos specialistų, EHEC žarnyno lazdelė iki šiol buvo nustatyta Pietryčių Azijoje ir Vokietijoje. Ispanijos teritorijoje ši pavojinga bakterija dar niekad nebuvo aptikta.
Yra trys agurkų užkrėtimo EHEC lazdelėmis galimybės: jie galėjo būti užkrėsti Ispanijoje, ką dar reikia įrodyti; bakterijos galėjo patekti ant agurkų transportavimo metu ir galiausiai – daržovės galėjo būti užkrėstos pačioje Vokietijoje, rašo laikraštis „El Pais“.
Tuo tarpu panika persimetė iš Vokietijos į Čekiją, Vengriją, Liuksemburgą, Daniją ir Austriją, kurias taip pat pasiekė agurkai iš ispanų kompanijos „Fruent“. Austrijoje iš 33 parduotuvių sekmadienį buvo konfiskuoti visi ispaniški agurkai, taip pat pomidorai ir baklažanai. Danijoje valdžia kreipėsi į mažmeninkus su prašymu išimti iš parduotuvių ispaniškas daržoves.
Be Vokietijos, EHEC užsikrėtimo atvejų užregistruota Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje ir Austrijoje. Dauguma šių žmonių neseniai buvo apsilankę Vokietijoje.
