Pirmadienio vakarą Iranas smogė JAV karinėms bazėms, įsikūrusioms Katare ir Irake, tokią informaciją patvirtino Irano naujienų agentūra „Tasnim“, paskelbdama apie pradėtą atsakomąją operaciją „Pergalės pažadas“.
Tačiau nepaisant šių išpuolių ir paaštrėjusios situacijos Artimuosiuose Rytuose, pasaulinė naftos rinka reagavo visiškai priešingai nei tikėtasi – kainos ne kilo, o krito.
Iranas paskelbė, kad atakavo JAV karines bazes „Al Udeid“ Katare ir objektus Irake. Skelbiama, kad smūgiai buvo stiprūs ir griaunantys. Irano kariuomenė pabrėžė, jog bet kokie išpuoliai prieš jų teritoriją neliks be atsako.
Nors tokie pareiškimai galėtų sukelti investuotojų paniką ir išauginti žaliavos kainas, šį kartą rinka elgiasi kitaip, „Brent“ tipo nafta pirmadienio vakarą kainavo vos daugiau nei 71 JAV dolerį už barelį, o „Crude“ tipas nukrito žemiau 70 dolerių.
Ekspertai šią netikėtą rinkos reakciją aiškina rinkos dalyvių lūkesčiais, kad konfliktas, nepaisant įtampos, neperaugs į didesnį karinį susidūrimą, o rimti pokyčiai naftos tiekimo grandinėse greičiausiai nebus įgyvendinti.
Naftos kainos svyravimai – tarp panikos ir ramybės
Dar penktadienį, birželio 13 dieną, situacija atrodė daug grėsmingesnė: vos paskelbus apie Izraelio atakas prieš Irano karinius ir branduolinius objektus, naftos kainos šoktelėjo daugiau nei 10 proc.
Artėjant savaitgaliui, kai Iranas pagrasino uždaryti Ormuzo sąsiaurį, baimės dėl galimo žaliavos tiekimo nutrūkimo dar labiau suintensyvėjo.
Ormuzo sąsiauris – tai strategiškai svarbus naftos eksporto kelias, per kurį kasdien prateka nuo 17,8 iki 20,8 milijonų barelių žaliavos iš Saudo Arabijos, Irako, Irano, Kuveito ir Jungtinių Arabų Emyratų.
Be to, tai pagrindinis kelias skystintų dujų eksportui iš Kataro. Maždaug 80 proc. per šį sąsiaurį eksportuojamos naftos pasiekia Azijos rinkas, pirmiausia Kiniją, Japoniją ir Pietų Korėją.
Sąsiaurio uždarymas – ne tik spaudimas Vakarams, bet ir žala Iranui
Nepaisant Irano parlamento deklaracijos, kad sąsiauris turi būti uždarytas, galutinį sprendimą turi priimti aukščiausias šalies lyderis ajatola Ali Chamenei.
Irano vadovybė puikiai supranta, kad šis žingsnis gali skaudžiai atsiliepti ir jiems patiems, būtent per tą patį sąsiaurį Teheranas eksportuoja savo naftą, o pagrindinis klientas yra Kinija.
Uždarius kelią, Iranas netektų esminės pajamų dalies, o tai šaliai, gyvenančiai po sankcijų spaudimu, reikštų dar rimtesnį ekonominį nuosmukį.
Rinkos signalas – atsargus optimizmas
Šiuo metu naftos rinka rodo signalus, kad konfliktas tarp Irano, JAV ir Izraelio, nors ir įtemptas, kol kas neturi realios įtakos fiziniam žaliavos tiekimui.
Nebuvo pranešta apie realų Ormuzo sąsiaurio uždarymą ar kitas transporto blokadas. Investuotojai vertina, kad abi pusės, nepaisant pareiškimų ir smūgių, nėra suinteresuotos plataus masto kariniu konfliktu, kuris neabejotinai paveiktų ne tik regioną, bet ir pasaulio ekonomiką.
Šiuo metu stebima, ar Irano pareiškimai virs realiais veiksmais, ar liks politiniu spaudimo įrankiu. Jei būtų imtasi realaus blokavimo, tuomet rinkos reakcija galėtų būti labai staigi ir grėsminga. Tačiau kol kas kainos krenta, o tai rodo atsargų pasitikėjimą, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta.
