Pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų pastebi, kad įprastas maisto krepšelis kainuoja daugiau nei anksčiau. Nors bendras maisto produktų kainų augimas Europos Sąjungoje 2025 m. siekė 2,8 proc., atskirų prekių brangimas buvo kur kas ryškesnis – kai kurių jų kainos pakilo net iki 10 proc. ir daugiau. Tuo pačiu metu vos keli produktai atpigo, o kainų kritimas užfiksuotas tik aštuoniems iš 64 „Eurostat“ stebimų maisto produktų.
Didžiausias bendras maisto kainų augimas pernai buvo fiksuotas Rytų ir Pietryčių Europoje. ES lyderė pagal infliaciją tapo Rumunija, kur maistas pabrango 6,7 proc. Nedaug atsiliko Estija (6,2 proc.), Bulgarija (5,7 proc.) ir Latvija (5 proc.). Lietuvoje kainos augo 4,1 proc., tad šalis taip pat viršijo ES vidurkį. Tuo metu Prancūzijoje (0,7 proc.), Suomijoje (1,4 proc.) ir Slovakijoje (1,8 proc.) maisto kainų augimas buvo gerokai nuosaikesnis, o Kipre jos beveik nekito.
Vertinant atskiras prekes, ryškiausias šuolis užfiksuotas šokolado segmente – visoje ES jo kainos pakilo 17,9 proc. Toliau sekė šaldyti vaisiai (13 proc.), jautiena ir veršiena (10 proc.). Pastebimai brango ir kiaušiniai (8,4 proc.), sviestas (8,3 proc.), ožkiena bei ėriena (7,2 proc.). Cukraus, uogienės ir medaus kainos padidėjo 6,8 proc., o šviežio nenugriebto pieno – 5,7 proc. Į viršų kilo ir daugelio kitų kasdienių produktų kainos – nuo vaisių iki valgomųjų aliejų ar paukštienos.
Vis dėlto buvo ir išimčių. Labiausiai atpigo alyvuogių aliejus – net 22,9 proc. Taip pat mažėjo cukraus (–11 proc.), kai kurių riebalų ir aliejų (–5,4 proc.) bei bulvių (–5,2 proc.) kainos.
Lietuvoje situacija kai kuriais atvejais buvo dar ryškesnė nei ES mastu. Šokolado kainos čia šoktelėjo net 32 proc., tad anksčiau 2 eurus kainavusi plytelė galėjo pabrangti iki maždaug 2,68 Eur. Jautiena ir veršiena pabrango 17 proc., o sviestas, kiaušiniai bei ėriena – apie 8 proc. Šaldyti vaisiai brango 7 proc.
Žemės ūkio duomenų centras prognozuoja, kad artimiausiu metu kai kurių produktų kainos gali stabilizuotis. Tikimasi, kad grūdų ir jų gaminių kainos išliks panašios, nes žaliavų brangimo ženklų kol kas nematyti. Tai reiškia, kad duonos ir kitų grūdinių produktų mažmeninės kainos neturėtų reikšmingai augti, jei nepasikeis gamybos sąnaudos.
Obuolių kainos ateityje priklausys nuo derliaus. Jei 2026 m. gamtos sąlygos bus palankios, jų kainos galėtų mažėti. Šiemet jų supirkimo kaina spalį buvo net 74 proc. didesnė nei prieš metus, o mažmeninė – 35 proc. aukštesnė.
Kiaušinių kainos, priešingai, artimiausiu metu gali išlikti aukštos. Ypač žiemos mėnesiais galimas papildomas brangimas, o tolesnė dinamika priklausys nuo padėties kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje. Tuo tarpu vištienos kainoms įtakos gali turėti augantis importas iš trečiųjų šalių – jei ši tendencija išliks, kainos galėtų mažėti. Pavyzdžiui, 2025 m. lapkritį, palyginti su spaliu, didmeninės broilerių kainos Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc.
Pieno sektoriuje taip pat stebimos permainos. Dėl didesnės žalio pieno pasiūlos pasaulyje ir intensyvios konkurencijos tarp eksportuotojų kai kurių pieno produktų didmeninės kainos mažėjo. Ypač išsiskyrė sviestas – ES jo didmeninė kaina 2025 m. spalį buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį, o lapkritį krito dar labiau. Tarptautinėje „Global Dairy Trade“ platformoje sviesto kaina vienos sesijos metu sumažėjo 12,4 proc.
Tačiau mažėjanti didmeninė kaina nebūtinai reiškia pigesnę prekę parduotuvėje. Lietuvoje 2025 m. spalį didmeninė sviesto kaina sumažėjo 6,53 proc., tačiau mažmeninėje prekyboje ji net šiek tiek padidėjo – iki 14,63 Eur/kg. Tai rodo, kad kainų pokyčiai vartotojus pasiekia su vėlavimu, o kartais ir ne pilna apimtimi.
Apibendrinant, nors bendras maisto kainų augimas ES neatrodo drastiškas, atskirų produktų kainų šuoliai buvo reikšmingi, o Baltijos šalys ir dalis Rytų Europos išsiskyrė spartesne infliacija. Tuo pačiu kai kurių žaliavų ir didmeninių kainų mažėjimas leidžia tikėtis, kad bent dalyje segmentų kainų spaudimas artimiausiu metu gali susilpnėti.
