Nors net 80 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad kelionės lėktuvu jiems kelia stresą, o beveik trečdalis jaučia realią baimę prieš skrydžius, lėktuvų salonai nuo lietuvių netuštėja.
Priešingai, mūsų šalies gyventojai laikomi viena aktyviausiai keliaujančių tautų. Tai paaiškėjo naujausiame tyrime, kurį inicijavo keleivių teises ginanti organizacija „Oro skundas“.
Po to, kai 2023 metų lapkritį šalia gyvenamųjų namų Vilniuje sudužo krovininis lėktuvas, daugelis tikėjosi, kad keleiviai bus labiau įsitempę. Vis dėlto apklausa rodo priešingai, nes net 83 proc. respondentų tvirtina, kad skrenda jausdamiesi saugiai arba bent jau pakankamai saugiai.
Tik 13 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad jaučiasi nesaugūs sėsdami į lėktuvą. Tyrime dalyvavo 580 žmonių nuo 18 iki 75 metų, visi jie skrenda bent keturis kartus per metus. Tai aktyvūs keliautojai, o jų nuomonė leidžia susidaryti gana aiškų vaizdą apie mūsų šalies kelionių įpročius.
Baimės priežastys – ne tik katastrofos
Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, žmonių baimė lėktuvams yra niekur nedingstanti emocija. Ji atspari faktams, net ir tiems, kurie patvirtina, jog lėktuvai – viena saugiausių transporto priemonių. Yra žmonių, kurie niekada neskraido vien dėl šios baimės ir tai nekeičia net retai pasitaikantys incidentai.
Dar daugiau gyventojų, net 80 proc., nurodo, kad pats kelionės lėktuvu procesas jiems sukelia stresą. Labiausiai įtampą kelia oro sąlygos, o tai įvardijo 44 proc. respondentų. Audros, rūkas, turbulencijos – visa tai stipriai paveikia net ir patyrusius keliautojus.
Be to, trečdalis žmonių baiminasi pavėluoti į skrydį, kas ketvirtas stresuoja dėl bagažo ar jo praradimo, o apie 20 proc. teigia, kad stresą kelia oro uostų saugumo patikros.
„Vos penktadalis nurodė, kad kelionė lėktuvu jiems streso nekelia – tai labai mažas skaičius“, – pastebi „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus.
Stresas turi priežastį – ir dažniausiai tai ne be pagrindo
Pasak B. Rimkaus, vis dažniau skrydžių trikdžius lemia klimato sąlygos, o tarp dažniausių problemų – netinkamai suplanuoti persėdimai arba per trumpas laikas tarp skrydžių.
Populiaru pirkti atskirus bilietus per interneto platformas, tačiau dažnas keleivis nežino, kad tokiu atveju jam nepriklauso jokia apsauga, jei vienas skrydis vėluoja, o kito jis nespėja.
Neretai žmonės nespėja į skrydžius ir dėl to, kad per mažai laiko skiria oro uosto procedūroms. Tai ypač aktualu vasaros sezono metu ar per mokinių atostogas.
„Įprasta rekomendacija atvykti likus dviem valandoms prieš skrydį kartais tampa per menka – geriau turėti bent tris valandas atsargos“, – pataria B. Rimkus.
Ypatingo dėmesio reikalauja kelionės su vaikais – mažyliai, pavargę ar išsigandę, dar labiau sustiprina įtampą. Tokiais atvejais labai pravartu pasinaudoti greitos eilės galimybe, kai kuriose oro uostų zonose tėvai su vaikais gali judėti greičiau ir išvengti ilgiausių eilių.
Kuriomis oro linijomis norėtų skristi lietuviai?
Tyrimas atskleidė ne tik, ko lietuviai bijo keliaudami, bet ir kurios oro linijos yra jų geidžiamiausios – jei kaina nebūtų kliūtis. Pirmoje vietoje atsidūrė „Turkish Airlines“ (27 proc.), toliau rikiuojasi „Lufthansa“ (22 proc.), „Air Baltic“ (19 proc.), „Emirates“ (17 proc.) ir „SAS“ („Scandinavian Airlines“, 16 proc.).
Įdomu tai, kad „Ryanair“, nors ir veža daugiausiai keleivių iš Lietuvos, pelnė tik šeštą vietą (11 proc.), o „Wizz Air“ – septintą (10 proc.).
Pasak B. Rimkaus, žemų kaštų oro linijos dažnai susiduria su keleivių kritika dėl papildomų mokesčių, bagažo politikos ar net nepatogumų, kai šeimos nariai turi sėdėti atskirai, jei nesumoka papildomai.
Problemos – realios, bet dažnai išsprendžiamos
Maždaug pusė apklaustųjų yra patyrę skrydžių trikdžių – 23 proc. jų skrydis vėlavo daugiau nei tris valandas, 17 proc. susidūrė su prarastu ar apgadintu bagažu, o 12 proc. nukentėjo dėl oro erdvės valdymo sutrikimų.
„Oro skundo“ atstovai pažymi, kad jų teisininkai iškėlė jau daugiau nei 70 bylų prieš oro linijų bendroves – ir beveik visas bylas laimėjo keleivių naudai. Vis dėlto, anot Rimkaus, į teismą kreipiamasi tik tada, kai nebelieka kitų būdų išspręsti ginčą.
Kai kurios oro linijos esą sąmoningai apsunkina kompensacijos prašymo procesus.
„Sistema sukurta taip, kad paprastas keleivis tiesiog pasiduotų. Mes padedame žmonėms nenuleisti rankų“, – sako B. Rimkus.
