Pompėja, senovinis Romos miestas, tapo pasaulinio dėmesio centru po to, kai 79 m. po Kr. ją sunaikino galingas Vezuvijaus išsiveržimas. Nors miestas buvo visiškai sunaikintas, naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad kai kurie gyventojai sugrįžo į Pompėją ir bandė atstatyti savo gyvenimus. Šie atradimai suteikia naują požiūrį į gyvenimą po katastrofos ir įrodo, kad Pompėja vis dar gyveno.
Pompėja po išsiveržimo
Iki Vezuvijaus išsiveržimo Pompėja buvo gyvas ir klestintis miestas, turintis daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Po išsiveržimo, kai miestas buvo sunaikintas lavos ir pelenų, daugelis gyventojų pasitraukė, tačiau kai kurie išlikę gyventojai grįžo į savo namus. Archeologai rado įrodymų, kad Pompėja buvo vėl apgyvendinta, nors gyvenimo sąlygos po katastrofos buvo labai sudėtingos.
Gyvenimo sąlygos ir nauji atsikėlėliai
Archeologiniai tyrimai rodo, kad Pompėja, nors ir buvo apgyvendinta, neturėjo įprastos infrastruktūros ir patogumų, kuriuos pasižymėjo senovės romėnų miestai. Mieste trūko būtiniausių išteklių, tačiau grįžusieji gyventojai, galbūt kartu su naujais atsikėlėliais, stengėsi atkurti gyvenimą šiame sunkiame kontekste.
Neformalus atsikūrimas
Pompėja buvo apgyvendinta ne pagal oficialų romėnų miesto planą. Gyvenimas šiame mieste po katastrofos buvo laikinas ir neformalūs. Gyventojai gyveno sunkiomis sąlygomis ir bandė išlikti tokiame mieste, kuris neturėjo įprasto urbanistinio išsivystymo.
Nors Pompėja buvo visiškai sunaikinta Vezuvijaus išsiveržimo metu, kai kurie jos gyventojai sugrįžo ir bandė atstatyti savo gyvenimus. Archeologiniai įrodymai rodo, kad šis atnaujinimas buvo neformalus ir susidūrė su daugybe sunkumų. Šie atradimai atskleidžia, kaip Pompėja ir jos gyventojai bandė atsigauti po vienos iš didžiausių gamtos katastrofų istorijoje.
Šaltinis: sciencealert.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
