Atšiaurus Tatrų klimatas ir natūralus gyvulių ganymas kalnų pievose lemia, kad Podhalės aviena laikoma išskirtine. Aukštikalnių augalija, kurioje gausu žolelių ir aromatingų žolių, suteikia mėsai unikalų skonio profilį, kurio neįmanoma atkartoti lygumose. Aviena dažnai patiekiama kepta, ruošiama kaip šašlykai arba naudojama kaip pagrindas legendinei rūgščiai kopūstų sriubai.
Žmonėms, kuriems trūksta geležies, aviena gali būti tikras išsigelbėjimas. Tai vienas turtingiausių lengvai pasisavinamos heminės geležies šaltinių, todėl ji puikiai tinka anemija sergančiųjų mitybai. Be to, joje gausu vitamino B12 ir cinko, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir palaikyti nervų sistemos veiklą. Avienoje taip pat randama oroto rūgšties, kuriai priskiriamas kepenų regeneraciją palaikantis ir senėjimo procesus lėtinantis poveikis.
Specifinis avienos kvapas dažniausiai siejamas su riebalų rūgštimis, labiau būdingomis vyresniems gyvūnams. Būtent šis aromatas neretai atbaido pradedančiuosius kulinarus, tačiau tinkamai paruošta aviena gali sužavėti sodriu skoniu.
Perkant avieną verta atkreipti dėmesį į kilmę. Vietiniai augintojai dažniausiai siūlo geriausios kokybės mėsą. Jos galima rasti didesnėse mėsos parduotuvėse, taip pat kai kuriose elektroninėse parduotuvėse. Dažna klaida – rinktis mėsą su labai storu geltonų riebalų sluoksniu: būtent jame dažniausiai susikaupia intensyviausias kvapas. Prieš gaminant riebalus reikėtų kruopščiai nupjauti.
Ruošiant avieną itin svarbus marinavimas. Kalniečiai nuo seno naudoja česnaką, mairūną ir kadagio uogas – šie prieskoniai sušvelnina specifinį aromatą ir išryškina geriausias mėsos savybes. Dar vienas būdas sumažinti kvapą – prieš kepant kelias ar keliolika valandų pamirkyti mėsą rūgpienyje arba išrūgose.
Tai patiekalas, įrodantis, kad tinkamai paruošta aviena išsiskiria ypatingu minkštumu ir aromatu.
Podhalės avieną geriausia patiekti su naminiais bulviniais virtinukais, šližikais, perlinėmis kruopomis, o šalia tinka spanguolės arba raudonųjų kopūstų salotos.
