Islandijoje kilusį pasipiktinimą sukėlė kandidato į JAV ambasadorius, buvusio kongresmeno Billio Longo, kurį šiam postui pasiūlė prezidentas Donaldas Trumpas, pokštas. Longas pareiškė, esą Islandija galėtų tapti 52-ąja JAV valstija, o jis pats – jos gubernatoriumi. Ši frazė išprovokavo diplomatinę įtampą Reikjavike, jau ir taip tvyrant jautriai tarptautinei situacijai dėl ginčų aplink Grenlandiją.
Kaip praneša „Politico“ ir kiti tarptautiniai žiniasklaidos kanalai, buvęs Misūrio valstijos kongresmenas, kurį Trumpas pasiūlė JAV ambasadoriaus Islandijoje pareigoms, kalbėdamasis su JAV įstatymų leidėjais Vašingtone leidosi į komentarus, kad Islandija galėtų tapti 52-ąja JAV valstija, o jis – jos gubernatoriumi.
Vėliau komentuodamas situaciją Longas teigė, jog tai buvusi tik šmaikšti pastaba privačiame pokalbyje. Pasak jo, pokalbis kilo iš anksčiau skambėjusių juokų apie specialųjį JAV pasiuntinį Grenlandijai, o minėta frazė apie Islandiją neva neturėjo jokios rimtos politinės prasmės. Longas taip pat atsiprašė visų, kurie galėjo pasijusti įžeisti dėl šių žodžių.
Vis dėlto Longo komentaras nedelsiant sukėlė rimtą susirūpinimą Islandijoje. Islandijos užsienio reikalų ministerija oficialiai kreipėsi į JAV ambasadą Reikjavike, prašydama patvirtinti ar paneigti šiuos pasisakymus, nes jie galėjo būti suprasti kaip potencialiai rimtas diplomatinis pareiškimas.
Islandijoje buvo pradėta peticija, kuria reikalaujama atmesti Longo kandidatūrą į ambasadoriaus postą. Ją jau pasirašė keli tūkstančiai piliečių. Peticijoje teigiama, kad Longo žodžiai yra įžeidžiantys Islandijos suverenitetui ir jos istorijai, pabrėžiama, jog šalis visuomet buvo JAV sąjungininkė, tačiau jos nepriklausomybė ir orumas privalo būti gerbiami.
Valdančiosios koalicijos atstovai ir atskiri Islandijos parlamento nariai šį pokštą pavadino nepagarbiu mažos valstybės suverenitetui, ypač tuo metu, kai aptariami saugumo klausimai Arkties regione. Vienas parlamentarų atkreipė dėmesį, kad saugumo argumentai, kuriuos JAV naudoja kalbėdamos apie Grenlandiją, analogiškai gali būti taikomi ir Islandijai, todėl su jais reikia elgtis itin atsargiai.
Šis incidentas įvyko jau esant paaštrėjusiems diplomatiniams santykiams tarp JAV ir kelių Europos valstybių dėl Donaldo Trumpo pareiškimų apie galimą Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – įsigijimą ar sustiprintą kontrolę joje. Trumpas anksčiau atvirai kalbėjo apie Grenlandijos strateginę svarbą JAV nacionaliniam saugumui, o tai sukėlė nerimą Kopenhagoje ir tarp Europos sąjungininkų.
Nors Islandija yra nepriklausoma suvereni valstybė ir NATO narė, kai kurie politikai ir ekspertai atkreipė dėmesį, kad Longo atvejis vertinamas platesniame geopolitiniame kontekste. Tai tik dar labiau stiprina nuogąstavimus dėl galimo JAV spaudimo Šiaurės Europos šalims.
Pats Longas, anksčiau atstovavęs Misūriui JAV Atstovų Rūmuose ir ėjęs Vidaus pajamų tarnybos (IRS) komisaro pareigas, tvirtina neturėjęs tikslo pažeminti Islandiją ir tik juokavęs artimų pažįstamų būryje. Jis pabrėžė, kad gerbia Islandijos žmones ir siektų konstruktyvaus bendradarbiavimo, jei jo kandidatūra į ambasadorius būtų patvirtinta.
Longo kandidatūros dar nėra patvirtinęs JAV Senatas, todėl susidaręs diplomatinis incidentas gali turėti įtakos įstatymų leidėjų sprendimui. Islandijoje primenama, kad šalis turi teisę pareikšti sutikimą ar atsisakymą priimti užsienio valstybės ambasadorių, todėl situacija tampa dar jautresnė. Islandijos vyriausybė toliau sulaukia piliečių peticijų ir pastabų, raginančių dar kartą įvertinti ir galbūt atmesti Longo kandidatūrą.
