Rusakalbiai sukčiai vėl smogė. Šį kartą iš dviejų gyventojų Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose išviliojo net 53,5 tūkst. eurų.
Abu nusikaltimai įvykdyti taikant identišką schemą: nepažįstami asmenys paskambino žmonėms į namus, bendravo rusų kalba ir prisistatė telekomunikacijų bendrovės, banko atstovais bei netgi policijos pareigūnais.
Pirmuoju atveju auka tapo 1950 metais gimusi vilnietė. Penktadienio rytą, būdama namuose, ji sulaukė skambučio, per kurį tariami pareigūnai įtikino ją perduoti 13,5 tūkst. eurų.
Tą pačią dieną panašiu būdu buvo apgautas ir 1963 metais gimęs vyras iš Klaipėdos rajono. Jam taip pat paskambino rusakalbiai asmenys, pasinaudojo oficialių institucijų vardais ir išviliojo net 40 tūkst. eurų.
Policija abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo.
Kaip veikia sukčiai?
Sukčiai išnaudoja ne tik žmonių pasitikėjimą, bet ir dažną informacijos stoką ar sumišimą stresinėse situacijose.
Jie kuria skubos jausmą, grasina tariamomis pasekmėmis ir prašo atlikti skubius veiksmus: perduoti pinigus, pateikti prisijungimo duomenis ar atlikti pavedimus. Tai akivaizdūs ženklai, kad bendraujama su nusikaltėliais.
Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių?
Ypač svarbu nepasiduoti spaudimui veikti skubiai. Jei skambinantysis prašo slaptos informacijos, grasina ar spaudžia, reikia iš karto nutraukti pokalbį. Tuomet verta patikrinti informaciją oficialiuose bankų ar institucijų šaltiniuose ir pasitarti su artimaisiais.
Sukčiai vis dažniau taikosi į senjorus. Todėl būtina kalbėtis su vyresnio amžiaus žmonėmis, aiškinti jiems apie dažniausius sukčiavimo būdus ir priminti: jokie tikri pareigūnai ar bankininkai telefonu neprašo pinigų ar prisijungimų.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, nedelsdami skambinkite policijai numeriu 112 ir informuokite savo banką. Kuo greičiau bus reaguojama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti tolimesnius nuostolius.
