Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo įpareigoti politikus deklaruoti visas turimas akcijas ir pateikti informaciją apie visus galiojančius sandorius, kurie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Jis įregistravo tai numatančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas.
Politikas siūlo praplėsti deklaracijų apimtis, siekiant užtikrinti, kad visais atvejais, kai gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, tai būtų galima spręsti pagal deklaracijų turinį.
Jei Seimas pritartų, deklaracijoje visais atvejais atsirastų duomenys apie deklaruojančio asmens, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimas akcijas. Siekiant išvengti didelės deklaravimo naštos tiems, kurie dalyvauja prekyboje akcijų biržose ir jų turimos akcijos dažnai keičiasi, siūloma išlyga – deklaruoti tik tuomet, jei akcijos išlaikytos ilgiau nei metus. Į deklaracijas taip pat siūloma įtraukti informaciją apie visus galiojančius sandorius, kurie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Šiuo metu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas įpareigoja deklaruoti turimas akcijas tik tuo atveju, jei jos leidžia daryti lemiamą įtaką juridinių asmenų veiklai.
„Manau, kad ne tik dėl kontrolinio akcijų paketo gali atsirasti privatus interesas. Net ir nedaug turint akcijų gali atsirasti privatus interesas, kai, pavyzdžiui, siekiama už jas gauti kuo didesnius dividendus. Iš praėjusios kadencijos, manau, prisimename vieną plačiai nuskambėjusį atvejį, kai finansų viceministras, turintis valstybės kontroliuojamos energetikos įmonės akcijų, buvo įgaliotas atstovauti Vyriausybei šioje bendrovėje. Pagal galiojantį įstatymą jis savo turimų akcijų deklaruoti neprivalėjo ir tas faktas galėjo likti nežinomas“, – Eltai sakė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas J. Razma.
Galiojantis įstatymas numato prievolę deklaracijoje nurodyti sandorius, sudarytus per 12 mėnesių iki jos pateikimo dienos.
„Tačiau, kur kas svarbesnis klausimas yra ne tai, kada sandoris buvo sudarytas, o tai, ar jis dar yra veikiantis. Pavyzdžiui, interesus deklaruojantis asmuo prieš daugiau nei metus laidavęs savo turtu už juridinio asmens paimtą paskolą gali būti įtakojamas privačių interesų. Jis gali siekti, kad laidavimu netektų pasinaudoti ir veikti taip, kad tas juridinis asmuo nebankrutuotų. Tai būtų akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas“, – mano J. Razma.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

