Premjerei Ingai Ruginienei nematant priežasčių, kodėl Lietuvoje įkurta Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad tai priklauso nuo Taivano, kuris gali pasakyti ir „Ne“.
„Pirmiausia noriu patikslinti dalykus, kokie jie yra. Šiuo metu kalbame apie Taivano atstovybę Lietuvoje. Tai yra ne Lietuvos atstovybė, kuriai mes sugalvojome pavadinimą ir dabar galime pakeisti. Tai yra Taivano atstovybė ir pirmiausia Taivano atstovybė pati nustato vienokį ar kitokį pavadinimą“, – naujienų portalui Lrt.lt ketvirtadienį pabrėžė prezidentas, dalyvaujantis Belgijoje vykstančioje neformalioje Europos Vadovų Taryboje.
Šalies vadovas pridūrė, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas.
„Žinoma, mes galime kalbėtis su jais apie galimą atstovybės pavadinimo keitimą. Tačiau prieš pradėdami tokią diskusiją turėtume suprasti, kad galimas ir atsakymas NE. Ir kad atstovybės pavadinimas gali būti nepakeistas“, – Lrt.lt sakė G. Nausėda.
Kinija paragino ištaisyti klaidą
I. Ruginienė trečiadienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus.
Anksčiau ji kalbėjo ir apie bandymus atkurti ryšius su Kinija, kurie praktiškai nutrūko po to, kai Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė.
Pekinas į tai atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Lietuva nedelsdama turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
