Pomidorai yra itin reiklus augalas – jiems augant, žydint ir mezgant vaisius sunaudojama daug maisto medžiagų. Dėl to pasibaigus sezonui lysvėje dažnai lieka „pavargusi“, išsekusi dirva: joje sumažėja azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio ir kitų elementų atsargos.
Be to, po pomidorų žemė neretai būna ir labiau užkrėsta ligų sukėlėjais. Pomidorai gana jautrūs kenkėjams bei grybinėms ligoms, todėl patogenai gali išlikti dirvoje ir kitą sezoną. Dėl šios priežasties nerekomenduojama pomidorų ar kitų bulvinių šeimos augalų (paprikų, baklažanų, bulvių) kasmet auginti toje pačioje vietoje – į tą patį plotą geriausia grįžti tik po 3–4 metų.
Lysve verta pasirūpinti dar rudenį, tačiau jei to padaryti nepavyko, pavasarį dar ne vėlu atkurti dirvos būklę. Paprasčiausia laikytis sėjomainos ir pasirinkti augalus, kurie ne tik mažiau „išrankūs“, bet ir gerina dirvos struktūrą, papildo ją organinėmis medžiagomis bei padeda sumažinti ligų ir kenkėjų riziką.
Po pomidorų geriausia sėti augalus, kurie nepriklauso tai pačiai augalų grupei, turi mažesnius mitybinius poreikius ir kartu padeda atkurti natūralią dirvos pusiausvyrą.
Kokie pasirinkimai pasiteisina labiausiai?
Ankštiniai augalai – pupelės, pupos ar žirniai. Jie, padedami šaknų gumbelinėse gyvenančių bakterijų, „suriša“ azotą iš oro ir taip praturtina dirvą.
Žalioji trąša – facelijos, garstyčios, rapsukai, aliejiniai ridikai, grikiai, rugiai, lubinai ar baltieji dobilai. Šie augalai gerina dirvos struktūrą, slopina piktžoles, didina humuso kiekį ir papildo dirvą maisto medžiagomis. Kai kurie jų pasižymi ir fitosanitariniu poveikiu, t. y. natūraliai „dezinfekuoja“ dirvą (pavyzdžiui, garstyčios, facelijos).
Šakniavaisiai – petražolės, morkos, burokėliai. Jie šaknijasi giliau nei pomidorai, todėl maisto medžiagas ima iš kitų dirvos sluoksnių, be to, dažniausiai nėra tokie reiklūs – tai padeda dirvai lengviau atsigauti.
Trumpą vegetacijos laikotarpį turintys augalai – krapai, ridikėliai, špinatai, salotos, gražgarstės. Jie greitai auga ir paprastai nereikalauja didelių maisto medžiagų kiekių.
Aksominiai ir medetkos. Šios gėlės vertinamos dėl fitosanitarinių savybių, todėl gali būti naudingos dirvai atkurti po pomidorų.
Svogūninės daržovės – porai, svogūnai, česnakai. Jos turi seklų šaknyną, todėl gilesni dirvos sluoksniai gali „pailsėti“. Taip pat šie augalai dažnai laikomi tinkamais po pomidorų, nes gali padėti riboti kai kurių bakterijų, grybų ir kenkėjų plitimą.
Ko po pomidorų geriau nesėti iš karto? Pirmiausia – kitų bulvinių šeimos daržovių (paprikų, baklažanų, bulvių). Taip pat verta vengti itin „ėdrių“ augalų, kurie intensyviai alina dirvą, pavyzdžiui, agurkų.
