Pomidorai išties viena mylimiausių daržovių lietuviškame darže ar šiltnamyje. Jie džiugina ne tik skoniu, bet ir išvaizda. Didelės raudonos uogos, stiprus kvapas, šiltas lapų aromatas – visa tai daugeliui siejasi su vasaros pilnatve. Todėl kai augalas pradeda žydėti, o vaisių taip ir nesulaukia, nusivylimas būna ne mažesnis nei po nesėkmingo atostogų oro.
Situacija paprasta – pomidoras žydi, žiedų daug, bet vaisiai nesiformuoja. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas vyksta teisingai. Augalas stiprus, stiebai gražūs, lapai žali. Tačiau praeina savaitės, o žiedai tiesiog nudžiūsta, nepalikdami nieko. Ir tada pradedama ieškoti atsakymo.
Ši problema pasitaiko net ir patyrusiems daržininkams. Tai nebūtinai reiškia, kad augalas serga ar kad padaryta esminė klaida. Dažniausiai tai susiję su paprastais dalykais: oru, priežiūros įpročiais, trąšomis arba net tuo, kaip dažnai jį paliečiame.
Pomidorui reikia ne tik žiedų, bet ir pagalbos
Vienas pagrindinių dalykų, kodėl žiedai nevirto pomidorais – tai neįvykęs apdulkinimas. Pomidorai savidulkiai, bet tai nereiškia, kad viskas vyksta automatiškai. Lauke tai padaro vėjas ar vabzdžiai. Šiltnamyje viskas priklauso nuo mūsų.
Kai šiltnamis sandarus, o oras stovintis, žiedadulkės neturi kaip pasklisti. Todėl pomidorų žiedai žydi, bet neatsiranda vaisių. Tai labai dažna priežastis. Sprendimas paprastas – augalus reikia pajudinti. Švelniai pakratyti žiedynus, kad žiedadulkės persikeltų. Galima naudoti net dantų šepetėlį ar elektrinį dantų šepetuką, kad sukelti vibraciją.
Kai kurie sodininkai tiesiog švelniai patapšnoja kiekvieną žiedą pirštais – užtenka vieno karto per dieną. Jei šalia auga daug žiedų, geriausia tai daryti rytais, kai žiedadulkės aktyviausios. Šiltnamyje pravėrimas ir vėdinimas taip pat padeda natūraliai apdulkinti.
Trąšų perteklius stabdo vaisių formavimąsi
Dar viena priežastis – trąšų balansas. Daugelis, norėdami stiprių pomidorų, perlaisto juos azotu. Tuomet pomidorai gražiai auga, jų lapai dideli ir vešlūs, bet žiedai tiesiog nubyra. Kodėl? Nes augalas skatinamas augti, o ne brandinti vaisius.
Pomidorams reikia fosforo ir kalio, ypač žydėjimo ir vaisių formavimosi metu. Jei šiltnamio žemė per daug patręšta azotu, augalas tampa žalias ir stiprus, bet pamiršta savo pagrindinę funkciją. Tada verta nutraukti tręšimą azotu bent kelioms savaitėms ir naudoti trąšas su didesniu fosforo kiekiu.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar augalas neperlaistomas. Drėgmės perteklius taip pat gali trukdyti žiedadulkėms išlikti sausoms ir gyvybingoms. Jei žiedai visada drėgni, apdulkinimas neįvyksta. Todėl geriausia laistyti ryte, prie šaknų, o ne per visą augalą.
Temperatūros svyravimai gali sunaikinti visą žydėjimą
Pomidorai gana lepus augalas temperatūrai. Per šaltos naktys arba per karštos dienos gali visiškai sutrikdyti žydėjimo procesą. Jei naktį temperatūra nukrenta žemiau trylikos laipsnių, žiedadulkės gali nebesubresti. Jei dieną šiltnamyje pakyla virš trisdešimt penkių, jos tampa sterilios. Tokiu atveju žiedai tiesiog žūva. Augalas atrodo sveikas, bet vaisių nebus.
Tai ypač aktualu vasaros pradžioje ar vidury karščių bangos. Ką galima padaryti? Stebėti orų prognozes. Jei laukia šaltos naktys, šiltnamį verta pridengti papildoma plėvele ar bent nepalikti jo per plačiai atviro. Jei karštis – naudinga laistyti aplink žemę, bet ne per lapus, ir pritemdyti šiltnamį agroplėvele ar užtrauktomis užuolaidomis.
Pomidorams reikia šiek tiek judesio ir ramybės
Dar viena mažiau akivaizdi, bet svarbi detalė – šiltnamio tvarka. Kai kurie pomidorai žydi, bet vaisiai nesimezga, nes aplink juos tiesiog per daug lapų. Jie užstoja orą, saulę, trukdo vėdinimui. Tokiu atveju žiedadulkės neturi kur pasklisti.
Todėl svarbu laiku šalinti apatinius lapus, ypač tuos, kurie neliečia saulės. Reikia palikti erdvės tarp augalų, leisti orui cirkuliuoti. Toks šiek tiek praretintas šiltnamis ne tik sveikesnis, bet ir daug dosnesnis.
Pomidorų žydėjimas be vaisių – tai ne nuosprendis. Tai kvietimas atidžiau įsižiūrėti į tai, kas vyksta aplink. Kartais užtenka vos kelių pakeitimų, kad žiedas virstų raudonu, sultingu vaisiumi. Svarbiausia – neskubėti kaltinti augalo. Gal jam tiesiog trūksta švelnaus prisilietimo, ne papildomo kibiro trąšų.
