Pomidorų pikavimas padeda daigams greičiau suformuoti stipresnę šaknų sistemą ir skatina tolygesnį augimą. Persodinant daigelius iš bendro indo į atskirus vazonėlius neišvengiamai šiek tiek pažeidžiami smulkiausi šaknų plaukeliai, todėl augalas ima aktyviau atkurti šaknų audinius. Dėl to tvirtėja stiebelis, o augalas geriau pasiruošia vėlesniam augimui ir derėjimui.
Kuo geriau išsivysčiusi šaknų zona, tuo efektyviau augalas pasisavina vandenį ir pagrindines maisto medžiagas, tokias kaip azotas, fosforas ir kalis. Tai tiesiogiai atsispindi lapų būklėje ir fotosintezės intensyvume, o kartu ir viso daigo gyvybingume.
Kada pikuoti pomidorus
Pomidorus pikuoti rekomenduojama tuomet, kai daigelis jau turi 2–3 tikruosius lapelius, t. y. pirmuosius lapus, augančius virš sėklalapių. Dažniausiai ši stadija pasiekiama nuo kovo antrosios pusės iki balandžio pradžios. Šiuo laikotarpiu ilgėjant dienoms ir daugėjant natūralios šviesos augalai greičiau auga, todėl net ir vėlesnė sėja dažnai duoda gerų rezultatų.
Jeigu daigai per ilgai laikomi bendruose loveliuose ar daugialąstėse daigyklose, jie pradeda konkuruoti dėl vietos, vandens ir mikroelementų. Šaknys susisuka, ima trūkti erdvės, o antžeminės dalies augimas sulėtėja.
Kaip išimti daigelius jų nepažeidžiant
Likusią dieną iki persodinimo verta lengvai sudrėkinti substratą – šiek tiek drėgna žemė lengviau atsiskiria nuo šaknų, o šaknų gumulas išlaiko formą ir geriau apsaugo šakneles nuo plyšimo. Daigelį patogiausia iškelti švelniai pakeliant iš apačios – tam tinka pikavimo pagaliukas, nedidelis šaukštelis, dantų krapštukas ar plonas pagaliukas.
Imant daigelį svarbu jį laikyti už tikrųjų lapelių, o ne už stiebelio. Lapelio pažeidimas paprastai nėra kritinis, nes augalas greitai suformuoja naują lapą. Tuo tarpu suspaudus ar įtrūkus stiebui, gali sutrikti vandens ir maisto medžiagų judėjimas, o daigo augimas sustoja.
Tinkamas substratas ir sodinimo gylis
Persodinimui skirtas substratas turėtų būti lengvas, laidus orui ir vandeniui, vidutiniškai „liesas“. Dažnai gerai tinka mišinys, pagamintas iš neutralizuotų durpių su smėlio priemaiša arba su smulkios frakcijos kokosų pluoštu. Toks pagrindas užtikrina geresnį šaknų aprūpinimą deguonimi, kuris būtinas aktyviam augimui.
Nerekomenduojama naudoti šviežio komposto, mėšlo ar didelių pradinių trąšų dozių. Per daug maistingas ir sunkus substratas gali paskatinti ištįsusį antžeminės dalies augimą, o šaknų sistema vystysis prasčiau. Žemė turi būti puri ir stabili – suspaudus delne ji turėtų lengvai subyrėti, o ne virsti kieta gumulu.
Pomidorų pranašumas – gebėjimas formuoti papildomas, vadinamąsias pridėtines šaknis ant stiebo. Todėl daigelį galima sodinti giliau nei jis augo anksčiau – iki sėklalapių lygio, užkasant apatinę stiebo dalį. Užkasta stiebo dalis greitai suformuoja papildomų šaknų, o augalas tampa tvirtesnis.
Svarbu, kad sėklalapiai nesiliestų su žemės paviršiumi. Nuolatinis drėgnų lapelių kontaktas su substratu didina grybinės kilmės ligų riziką ir gali prisidėti prie daigų išgulimo.
Priežiūra po pikavimo
Po persodinimo daigus verta vienai parai pastatyti vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginės, stiprios saulės. Tuomet juos reikia palaistyti iš viršaus, kad substratas priglustų prie šaknų ir neliktų oro tarpų, trukdančių šaknims pasiekti drėgmę.
Pirmąsias 24 valandas šaknys intensyviai atsistato, todėl daigai gali šiek tiek apvysti. Tai įprasta reakcija po persodinimo, kai trumpam sutrinka vandens balansas. Po paros augalai turėtų būti grąžinti į šviesią vietą – tuomet atsinaujina normalus vandens judėjimas augale ir daigai vėl pradeda aktyviau augti.
Vėlesnėmis dienomis patogiau laistyti iš apačios, pilant vandenį į padėkliuką. Taip drėgmė keliauja tiesiai į šaknų zoną, o paviršius išlieka sausesnis, todėl sumažėja grybelinių ligų rizika. Be to, šaknys skatinamos augti gilyn, todėl augalas būna stabilesnis.
Praėjus maždaug 3–4 savaitėms po pikavimo daigus dažnai tenka persodinti dar kartą į didesnius vazonėlius, kad šaknys turėtų pakankamai vietos. Antrą kartą persodinant verta vėl sodinti šiek tiek giliau – taip augalas greičiau sustiprėja.
Ką daryti, kad daigai po pikavimo nesustotų augti
Kad pomidorų daigai po pikavimo augtų tolygiai, jiems būtinos keturios sąlygos:
- pakankamai didelis vazonėlis;
- lengvas ir gerai vėdinamas substratas;
- daug intensyvios šviesos;
- stabili dirvos drėgmė.
Kiekvienam daigui rekomenduojama skirti atskirą vazonėlį, kurio skersmuo būtų ne mažesnis kaip 7 cm. Per ankšti indai greitai tampa mechanine kliūtimi šaknims – jos ima suktis ratu, o augimas sulėtėja. Substratas turi išlikti purus, nes suslėgta žemė riboja deguonies patekimą į šaknų zoną.
Ne mažiau svarbi yra šviesa ir vanduo. Per tamsioje vietoje augantys daigai pagamina mažiau energijos, todėl lėčiau vystosi ir šaknys. Kovo ir balandžio mėnesiais mažas žemės kiekis vazonėliuose greitai įkaista ir per trumpą laiką išdžiūsta, todėl net trumpas drėgmės trūkumas gali pristabdyti augimą. Reguliarus laistymas (ypač iš apačios) ir laiku didinamas vazonėlis padeda išlaikyti stabilų daigų tempą.
Jei, regis, sudarytos geros sąlygos, bet daigas vis tiek nustoja augti, priežastimi gali būti kliūtis substrate – suspaustas žemės gumulas ar stambesnis fragmentas, ribojantis šaknų skverbimąsi. Tokiu atveju verta augalą persodinti į naują, tolygesnį substratą.
