Juoda, balta, žalia, raudona, – arbatos rūšių ir apdorojimo būdų skaičius stulbinamas. Jei jau nutarėte susipažinti su kasdieninėmis ir egzotinėmis rūšimis, nuo ko pradėsite? O ką jei pirmiausia susipažintume su augalu, iš kurio lapelių gaminamos visos pasaulio arbatos?
Camellia sinensis (arbatmedis) yra visus metus žaliuojantis tropinis iš Kinijos kilęs augalas. Gamtoje arbatmedis gali užaugti 15 – 20 metrų aukščio, lapeliai lygūs blizgantys arba apžėlę tankiais baltais plaukeliais. Iš skirtingų arbatmedžio veislių lapelių pagaminama apie 3000 rūšių arbatos. Visas rūšis galima suskirstyti į pagrindines šešiais grupes: baltoji arbata, žalioji arbata, oolong, juoda arbata (kinai vadina šią grupę raudonomis arbatomis), pu-erh ir aromatizuotos arbatos. Kartais skiriama maišytų arbatų kategorija.
Baltoji arbata
Baltoji arbata rečiausia iš pagrindinių arbatos grupių. Tik nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio ši rūšis eksportuojama už Fudziamo provincijos Kinijoje ribų. Žemės ūkio kolektyvizacijos laikotarpiu rūšis vos neišnyko. Baltoji arbata taip vadinama dėl gausių sidabrinių pūkelių ant arbatmedžio lapelių ir todėl, kad gėrimas beveik bespalvis. Būdingas subtilus salsvas skonis, standus kremiškas pojūtis. Arbatai daugiausia naudojami pumpurai, žemesnės kokybės arbatoje pasitaiko ir lapelių. Ir pumpurai ir lapeliai džiovinami saulėje arba garuose. Baltoji arbata nefermentuojama.
Žalioji arbata
Žalioji arbata sudaro maždaug dešimt procentų visos pasaulio arbatos rinkos. Apdorojimo procesas prasideda, nuo lapelių džiovinimo, tuomet jie kepinami arba garinami, kad nevyktų fermentacija. Dar karšti lapeliai suraitomi, sulankstomi, arba ištiesinami. Kiekvienam lapeliui rankomis suteikiama pageidaujama antakių lanko, spyruoklės, kieto kamuoliuko, plokščios adatos, arba palaidos garbanos forma. Japonų žaliosioms arbatos lapeliai nelankstomi, o suplojami, todėl būna blizgūs ir žali.
Užplikyta žalioji arbata būna gelsvai žalsva, turi žolės aromatą ir truputi dygoką skonio atspalvį.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ir žalioji ir juodoji arbata padeda išvengti, virškinamojo trakto ligų, didina organizmo antioksidacines savybes.
Oolong arbata
Šios grupės arbatos dar kartais pavadinamos arbatų pasaulio šampanais, – jos laikomos geriausiomis, kainuoja brangiausiai. Dauguma oolong rūšiu auginama Taivane. Arbatmedžio lapeliai fermentuojami (oksiduojami) trumpą laikotarpi, todėl technologiniu požiūriu oolong priskiriama pusiau fermentuotų arbatų grupei. Gėrimas būna švelniai gelsvas, skonio ir aromato atspalviai primena gėles, persikus, vaismedžių dūmus. Dėl skonio švelnumo ir sudėtingumo neverta oolong arbatų balinti pienu, saldinti, ar gardinti citrina.
Juoda arbata
Nors visame pasaulyje ši kategorija žinoma kaip juoda arbata, kinai ją vadina „raudona arbata“, dėl būdingo rausvai rudo skysčio atspalvio. Juoda arbata sudaro apie šešiasdešimt procentų pasaulinės rinkos. Gėrimo skonis priklauso nuo vietovės, kur buvo užaugintos arbatžolės klimato ir dirvožemio sąlygų. Juoda arbata stipresnė ir svaigesnė nei žaliosios arba oolong arbatos. Tamsi spalva ir didelis kofeino kiekis atsiranda, nes arbatmedžio lapeliai ilgai fermentuojami, prieš kaitinimą arba garinimą.
Pu-er arbata
Gana reta arbatos rūšis, kuri dažniau vartojama kaip vaistai, nei kasdieninis gėrimas. Ji galėtų būti priskiriama juodų kiniškų arbatų kategorijai, jei ne apdorojimo savitumas. Pu-er fermentuojama du kartus. Po dvigubo oksidacijos proceso arbata brandinama, kol lapeliai pasidengia plonu pelėsio sluoksniu. Gėrimo skonis pasižymi stipriu žemės atspalviu, kuris daugeliui žmonių gana nemalonus. Pu-erh garsėja, kaip puiki virškinimo gerinimo priemonė.
Aromatizuota arbata
Džiovinti arbatmedžio lapeliai surenka aplinkos kvapus, todėl arbatai nesunku suteikti pačių netikėčiausių aromatų. Arbatos kvėpinamos visais įmanomais prieskoniais, pradedant gėlių aliejų baigiant aštriaisiais prieskoniais. Arbatos skaninimas prieskoniais kaip ir dauguma su arbata susijusių tradicijų atsirado Kinijoje. Kinai virdavo žaliąją arbatą su svogūnais, apelsino žievele, persiko lapais, uogomis. Visame pasaulyje garsios kiniškos jazminų, orchidėjos, rožių, magnolijų kvapo žaliosios arbatos.
Arabų šalyse mėgstama juoda mėtos aromato gausiai cukrumi pasaldinta arbata. Indijoje paplitusi labai aštri juoda „masala“. Ji gaminama verdant juodąsias arbatžoles drauge su kardamonu, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais, juodaisiais ir baltaisiais pipirais, dažniausiai nepagailima pieno ir cukraus. Šiuolaikiniai gamintojai tenkindami naujovių poreikį išbandė visus įmanomus skonių ir aromatų derinius nuo banano iki irisų pudingo.
Maišytos arbatos rūšys
Maišytas arbatas žinovai kartais vadina mišrūnais, nes joms būdingas visų pradinių komponentų bruožų mišinys, o ne aiškūs „kilmingos giminės požymiai“. Gamintojai maišo skirtingų tipų arbatas, siekdami išgauti pastovų skonių derinį. Dalis pačių populiariausiu arbatos rūšių yra būtent maišytos: English Breakfast (anglų pusrytinė), Earl Grey, Irish Breakfast (airių pusrytinė), ir Caravan.
Augalų nuovirai
Lietuviškas žodis arbata kilo iš lenkų herbata. Lenkai herbatą sudarė iš dviejų lotyniškų žodžių herba thea (augalų nuoviras). Daugelis pasaulio tautų arbatmedžio camellia sinensis lapelių gėrimą vadina iš kinų dialektų pasiskolintų žodžių te ir ča vediniais, pavyzdžiui čai (rusų k.) ir tea (anglų k.).
Žolelių arbatos (tos, kur neturi nieko bendro su arbatmedžiu) gali pasižymėti įvairiausiomis skonio, aromato ir gydomosiomis savybėmis. Žolelių arbatos yra kertinis tradicinės kinų medicinos vaistas. Populiariausios ramunėlių, pipirmėtės, pankolio, rožių pumpurų, citrinos žiedų, taip pat liepžiedžių ir čiobrelių arbatos. Žolelių arbatos tikras išsigelbėjimas kofeino vengiantiems žmonėms.
