„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant sprendimą Lazdijų rajone steigti brigados dydžio poligoną, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog toks naratyvas, artėjant savivaldos rinkimams, yra naudojamas, siekiant asmeninės naudos.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas ragina šalies politikus susitelkti, siekiant atliepti valstybės saugumo poreikius, tačiau akcentuoja – jei sutarimas šiuo klausimu nebus rastas, neatmetama galimybė peržiūrėti koalicinę sutartį.
„Man yra liūdna, kai politikai, artėjant savivaldos rinkimams, Lietuvai svarbią ir jautrią temą išnaudoja asmeninėms naudoms, o ne valstybiniam požiūriui. Visi suprantame, kad savivaldoje bendruomenė balsuoja už konkretų asmenį. Ir populizmas neretai laimi. Visgi aš kviesčiau visas frakcijas atsižvelgti į tai, kokią situaciją mes matome Ukrainoje, kokią situaciją mes matome bendrai Lietuvoje, aplink Lietuvą ir nekelti partinių, asmeninių interesų aukščiau už valstybės saugumo poreikius“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Kaunas.
„Koalicijos sutartys gali būti peržiūrimos bet kada, bet kuriuo metu. Tam yra koalicijos taryba, tam yra tos diskusijos. Be abejo, atsižvelgiant į gynybos problematiką ir į valstybei kritinių klausimų sprendimus, koalicijos sutarimas arba sutarimo nebuvimas tampa gan dideliu šauktuku ir trigeriu“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, R. Žemaitaitis praėjusią savaitę sakė sakė nepritariantis Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimui steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone.
„Tikrai (poligonas – ELTA) nereikalingas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo R. Žemaitaitis.
ELTA primena, kad gruodį VGT priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik, dėl tokio sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas. Tad penktadienį KAM nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami.
Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręsti, ar pasilikti, ar išsikelti – pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
