Po žeme slypintys miestai visada žadina vaizduotę, tačiau nedaugelis jų tokie įspūdingi kaip Veličkos druskos kasykla Lenkijoje. Tai šimtmečiais formuotas požeminis pasaulis, kuriame buvusi pramoninė šachta virto įspūdingu istorijos, meno ir geologijos muziejumi po žeme.
Pietų Lenkijos gelmėse ištisus amžius egzistavo milžiniška druskos kasybos sistema, kuri laikui bėgant tapo vienu garsiausių turistinių kompleksų regione. Veličkos kasykloje yra daugiau nei 245 kilometrai tunelių, o čia saugoma druskos gavybos istorija siekia net neolito laikus.
Veličkos apylinkės turi senas druskos tradicijas. Prieš milijonus metų Karpatų pakraščio teritoriją dengė jūra. Jai išdžiūvus, uolienose liko stori druskos klodai. Archeologai netoli miesto aptiko ankstyvuosius druskos išgavimo pėdsakus – neolitinius įrankius, kuriais žmonės virindavo sūrymą iš natūralių šaltinių, taip gaudami druską maistui ir konservavimui.
XI–XII amžiuje sūrių šaltinių ėmė trūkti, todėl vietos gyventojai perėjo prie gręžinių, o vėliau – prie plataus masto kasimo darbų. Nuo XIII amžiaus čia veikė viena seniausių druskos kasyklų Europoje, o druska buvo kasama iki pat 1996 metų. Tuo metu kompleksas jau buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pripažintas oficialiu Lenkijos istoriniu paminklu.
Šiandien kasykla paversta lankytojams atviru požeminiu pasauliu: čia įrengtos koplyčios, ekspozicijos, o druskos sienose iškalta daugybė skulptūrų ir reljefų. Požeminiai koridoriai driekiasi per devynis lygius ir nusileidžia iki maždaug 327 metrų gylio.
Viena garsiausių vietų – Šventosios Kingos koplyčia, įrengta daugiau kaip 100 metrų gylyje. Tai kalnakasių sukurta požeminė „katedros“ tipo erdvė, kurioje galima pamatyti druskos bareljefus, šviestuvus ir skulptūras, tarp jų – popiežiaus Jono Pauliaus II statulą bei itin tikslų Leonardo da Vinčio „Paskutinės vakarienės“ reljefo atvaizdą.
Įvairiais istorijos laikotarpiais Veličkos kasykloje lankėsi daugybė žymių Europos veikėjų, tarp jų Johannas Wolfgangas von Goethe, Aleksandras fon Humboltas ir Mikalojus Kopernikas.
Šiandien kiekvienas norintis gali nusileisti į požemines galerijas ir savo akimis išvysti vieną žymiausių druskos požemių pasaulyje. Bilietas kainuoja apie 143 zlotus (maždaug 40 JAV dolerių).
Mokslininkai taip pat neseniai atkreipė dėmesį į senovinį egiptietišką papirusą, kuriame minimi neįprastai aukšti žmonės. Šie pasakojimai neretai lyginami su biblinių milžinų legendomis, tačiau diskusijos dėl tokios informacijos patikimumo mokslo bendruomenėje tebevyksta.
