Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį stiprindama kosminį ir gynybinį suverenitetą – pradėjo veikti naujoji saugios palydovinės komunikacijos programa GOVSATCOM. Ši sistema skirta patikimam ir saugiam ES valstybių narių vyriausybių bei ginkluotųjų pajėgų ryšiui užtikrinti, kartu mažinant priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų komercinių paslaugų.
Pradėjus GOVSATCOM operacijas, Europos Sąjunga iš esmės sustiprino savo kosminę autonomiją. Programa užtikrina saugias, šifruotas palydovinės komunikacijos paslaugas visoms ES valstybėms narėms ir yra orientuota į karinio bei vyriausybinio ryšio poreikius.
Vienu reikšmingiausių projekto rezultatų laikomas palaipsnis priklausomybės nuo JAV sprendimų mažėjimas. Nuo šiol ES šalys gali naudotis Europoje sukurta, Europoje valdoma ir prižiūrima infrastruktūra, kuri veikia Europos kontrolės rėmuose.
Naujoji sistema pradėjo veikti sausio 14 dieną, o viešai apie tai pranešta vėliau, per 18-ąjį Europos kosmoso kongresą Briuselyje. Programą pristatė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
Jis pabrėžė, kad GOVSATCOM startas reiškia galimybę visoms ES valstybėms narėms naudotis suverenia palydovine komunikacija – karinei ir vyriausybinei paskirčiai skirta paslauga yra saugi, šifruota, sukurta ir valdoma Europoje.
Europos atsakas į komercines JAV sistemas: suvereni palydovinė komunikacija
Šiuo metu GOVSATCOM veikia naudodama duomenų perdavimą iš aštuonių geostacionarių (GEO) palydovų, priklausančių penkioms ES valstybėms narėms. Tai pradinė programos fazė, kurios tikslas – užtikrinti garantuotą prieigą prie saugios komunikacijos visoms 27 ES šalims, ypatingą dėmesį skiriant saugumui ir technologinei autonomijai.
ES institucijos atvirai deklaruoja siekį nuosekliai mažinti priklausomybę nuo JAV vyriausybinių palydovinės komunikacijos sistemų. GOVSATCOM laikoma platesnės Europos kosmoso strategijos dalimi, kuria siekiama didinti nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų jautriose srityse.
Pasak A. Kubiliaus, ši programa rodo, kad Europa tampa vis mažiau priklausoma nuo JAV kosminių paslaugų. Prie šio tikslo prisideda ir kiti ES projektai, įskaitant navigacijos sistemą „Galileo“ bei pažangius Žemės stebėjimo sprendimus.
GOVSATCOM – saugus ryšys kariuomenei ir vyriausybėms
Ekspertai pabrėžia, kad augant geopolitinei įtampai ir didėjant kosmoso reikšmei gynybai, Europos Sąjunga privalo turėti nuosavus, patikimus pajėgumus. GOVSATCOM pirmiausia skirta karinėms struktūroms ir vyriausybiniam sektoriui: misijoms už Europos ribų, krizių valdymui, humanitarinėms operacijoms, pasienio ir jūrų saugumui.
Lygiagrečiai ES toliau vysto „Galileo“ palydovinę navigaciją, suteikiančią itin tikslų vietos nustatymą, ir pažangias Žemės stebėjimo sistemas, naudojamas tiek civiliniais, tiek gynybiniais tikslais. Šių programų visuma formuoja pagrindą nuosekliai Europos kosmoso ir gynybos ekosistemai.
Pažymima, kad Ukraina yra pateikusi paraišką dėl prieigos prie GOVSATCOM paslaugų, o sprendimas dėl jos šiuo metu svarstomas Europos Komisijoje. Tai rodo, kad sistema gali būti aktuali ne tik ES viduje, bet ir teikiant paramą partneriams karo ar kitų krizių metu.
GOVSATCOM diegimas atveria galimybes technologiją taikyti plačiau: regioninėms ir tarptautinėms misijoms, civilinei saugai, taip pat kritinės infrastruktūros apsaugai nuo kibernetinių ir kitų grėsmių.
Programa bus plėtojama etapais. 2027 metais planuojama antroji fazė: numatoma išplėsti sistemos aprėptį visam pasauliui, padidinti perduodamų duomenų apimtis ir prireikus pasitelkti papildomus komercinių partnerių palydovinius pajėgumus, įdiegiant papildomus saugumo bei šifravimo sluoksnius.
Sąsaja su IRIS² ir Europos kosmoso ambicijomis
GOVSATCOM glaudžiai siejama su IRIS² projektu – planuojama maždaug 290 palydovų konstelacija, kuri ateityje turėtų užtikrinti pažangias saugaus ryšio paslaugas Europai ir jos partneriams.
A. Kubilius išreiškė optimizmą, kad pradinės IRIS² paslaugos galėtų startuoti jau 2029 metais – metais anksčiau, nei numatyta pirminiame plane. Tai reikštų spartesnį perėjimą prie labiau išskaidytos, atsparesnės ir dar labiau nepriklausomos Europos palydovinės infrastruktūros.
Artimiausiems metams ES kosmoso projektams numatytas daugiau nei 10 mlrd. eurų biudžetas. Tai leidžia Europai stiprinti pozicijas kaip globaliai reikšmingai gynybos ir kosminių inovacijų dalyvei, konkuruojančiai ne tik technologijomis, bet ir strateginės autonomijos mastu.
