Jau seniai žinoma, kad judėjimas yra vienas geriausių būdų saugoti smegenų sveikatą. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, mažina uždegimą ir stiprina smegenų gebėjimą prisitaikyti. Tai padeda apsaugoti nuo atminties silpnėjimo ir demencijos.
Tačiau mokslininkai vis dar diskutuoja, ar svarbu sportuoti bet kuriame amžiuje, ar tik jaunystėje. Taip pat nebuvo aišku, ar aktyvumas padeda žmonėms, kurie turi didesnę genetinę riziką susirgti demencija. Šie klausimai ilgai liko neatsakyti.
Naujas tyrimas iš JAV, atliktas „Framinghamo“ širdies tyrimo programoje, pateikė iki šiol aiškiausius atsakymus. Rezultatai parodė, kad judėti verta bet kuriame amžiuje. Ypač svarbu išlikti aktyviems nuo 45 metų ir vėliau, net jei yra paveldėta didesnė rizika.
Ką tyrėjai analizavo?
Tyrime dalyvavo daugiau kaip keturi tūkstančiai žmonių iš ilgamečio sveikatos stebėjimo projekto. Jų fizinis aktyvumas buvo vertinamas kelis dešimtmečius. Dalyviai patys nurodė, kiek juda kasdien, pradedant nuo lipimo laiptais iki intensyvių treniruočių.
Visi dalyviai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes, tai jaunystę, vidutinį amžių ir senjorų laikotarpį. Mokslininkai stebėjo, kiek demencijos atvejų pasireiškė kiekvienoje grupėje. Vėliau jie palygino, kaip skirtingas aktyvumas siejasi su susirgimo tikimybe.
Ką parodė rezultatai?
Tyrimo metu demenciją išsivystė daugiau kaip 13 proc. dalyvių, daugiausia vyresnio amžiaus grupėje. Tačiau labai aiškiai išryškėjo vienas dėsningumas. Žmonės, kurie vidutiniame ir vyresniame amžiuje daugiausia judėjo, turėjo 41 – 45 procentais mažesnę riziką susirgti.
Šis efektas išliko net įvertinus kitus svarbius rizikos veiksnius, tokius kaip amžius, kraujospūdis ar diabeto buvimas. Įdomu tai, kad aktyvumas jaunystėje rizikos nesumažino. Lemiamas buvo būtent judėjimas nuo maždaug 45 metų.
Genetinis veiksnys ir jo reikšmė
Tyrime taip pat buvo analizuotas specifinis genas, siejamas su didesne demencijos rizika. Paaiškėjo, kad vidutiniame amžiuje aktyvumas padėjo tik tiems, kurie šio geno neturėjo. Tačiau vyresniame amžiuje judėjimas sumažino riziką tiek turintiems, tiek neturintiems paveldimą polinkį.
Tai svarbi žinia žmonėms, kurie baiminasi dėl paveldimų ligų. Rezultatai rodo, kad net turint genetinę riziką galima apsaugoti smegenis. Aktyvumas tampa veiksmingu būdu sulėtinti pokyčius, susijusius su demencija.
Tyrimo ribotumai
Kaip ir visi tyrimai, šis turi savo apribojimų. Fizinis aktyvumas buvo vertinamas pagal pačių dalyvių pasakojimus, kurie gali būti netikslūs. Taip pat nėra aišku, kokios veiklos teikia daugiausia naudos. Demencijos atvejų tarp jaunų žmonių buvo labai mažai, todėl išvados šiai grupei ribotos.
Be to, visi tyrimo dalyviai buvo iš to paties miesto ir daugiausia europinės kilmės. Tai reiškia, kad rezultatai gali būti ne visiškai pritaikomi kitoms tautoms. Vis dėlto bendros išvados išlieka tvirtos ir aiškios.
Ką tai reiškia mums?
Svarbiausia žinutė labai paprasta: judėkime daugiau bet kuriame amžiuje. Nėra abejonės, kad fizinis aktyvumas yra naudingas smegenims ir visam kūnui. Net jei pradėtume vėliau gyvenime, tai vis tiek gali turėti reikšmingos naudos.
Stipri širdis, sveikos smegenys ir geresnė nuotaika, tai tik dalis privalumų. Todėl kasdieniai pasivaikščiojimai, laipiojimas laiptais ar bet kokia kita mėgstama veikla gali būti vienas efektyviausių būdų pasirūpinti savimi.
